Liūdna pandemijos statistika: Europoje Lietuva – mirčių lyderių trejetuke

  • Teksto dydis:

Nuo COVID-19 pandemijos pradžios iki 2021 metų rugsėjo Lietuvoje išaugo mirčių skaičius. Palyginti su 2019 metų mirtingumo rodikliais, 2020–2021 metais mirčių padaugėjo 12 tūkst., iš kurių pusę (42,17 proc.) pasiglemžė COVID-19. Mirčių kreivės Lietuvoje aukštyn kilti pradėjo 2020 metų pabaigoje ir ši liūdna tendencija nekinta. 

Tokias išvadas padarė Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertai Romualdas Buivydas ir Gediminas Černiauskas, tyrinėję COVID-19 pažymėtą Europos mirčių statistiką, rašoma pranešime spaudai.

Pagal prarastas gyvybes, skaičiuojant milijonui gyventojų nuo pandemijos pradžios (antra diagrama, – red. past.), Lietuva Europoje užima trečią vietą nuo galo. Mirčių lyderio pozicija atitenka Bulgarijai (4936), antroje vietoje Lenkija (3643), trečioje – Lietuva (3473). 2020–2021 metais mažiausiai gyvybių, skaičiuojamų milijonui gyventojų, prarado Kipras (12), Danija (286), Suomija (455).

Antra diagrama. Šaltinis: Eurostatas

Pandemijos eigos analizė (trečia diagrama, – red. past.) rodo, kaip skirtingos šalys sugeba suvaldyti krizę. Švedija, išgyvenusi sunkius 2020 metus, šiemet sustabdė mirčių augimą. Vokietija nefiksavo daug mirčių 2020 metais, ir šiemet ji gana gerai tvarkosi su pandemija.

Lietuvos skaičiai rodo, kad nuo pandemijos pradžios šalis nesugeba suvaldyti aukštyn kylančios mirčių kreivės. Latvijos ir Estijos rodikliai buvo geri 2020 metais, tačiau šiemet jų situacija prastėja panašiu tempu kaip ir Lietuvos.

Trečia diagrama. Šaltinis: Eurostatas

Šių metų diagramos (ketvirta diagrama, – red. past.) rodo, kad trys Baltijos valstybės pagal mirčių skaičiaus padidėjimą atrodo taip pat prastai kaip ir Lenkija, kuri mirčių augimą sustabdė šių metų viduryje, tačiau Latvijai, Estijai ir Lietuvai nepavyksta sekti jos pavyzdžiu.

Ketvirta diagrama. Šaltinis: Eurostatas

„Stebint viešąją erdvę susidaro įspūdis, kad Sveikatos apsaugos ministerija deklaruoja rūpestį COVID-19, tačiau iki šiol nesukurtas specialus skyrius pandemijai įveikti ir nėra paskirti pagrindinių valstybės įstaigų, atsakingų už pandemijos valdymą, vadovai, pavyzdžiui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, – teigia sveikatos sistemos analitikai. – Sveikatos apsaugos ministerija nepakankamai rūpinasi tokiomis ligomis kaip kraujotakos ir vėžio, kurios nuo pandemijos pradžios nusinešė daugiau mirčių negu COVID-19“.

Ar prasminga kalbomis apie įstaigų jungimus, uždarymus, lovų skaičiaus mažinimus trikdyti medikus, kurie iš paskutiniųjų jėgų kovoja su pandemija?

R. Buivydo ir G. Černiausko nuomone, susitelkti ties COVID-19 įveikimu trukdo ir netylančios valdžios kalbos apie sveikatos sistemos reformą. Tai, jų nuomone, primena karą dviejuose frontuose. „Ar prasminga kalbomis apie įstaigų jungimus, uždarymus, lovų skaičiaus mažinimus trikdyti medikus, kurie iš paskutiniųjų jėgų kovoja su pandemija?“ – klausia Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto ekspertai.

Jų nuomone, pateikta analizė paneigia dažnai viešai skelbiamus teiginius, kad Lietuva neturi galimybių geriau tvarkytis su pandemija. Vokietija, Švedija, Belgija ir Danija demonstruoja, kaip įveikti tą pačią pandemiją tokiomis pačiomis priemonėmis, kokias turi ir Lietuva.



NAUJAUSI KOMENTARAI

By. Rka paklojęs

By. Rka  paklojęs  portretas
KUR YRODYMAI, FAKTAI NESUKLASTOTI ??? NES FAKINE INFO = ŠUDO WERTES

555

555 portretas
Bainite buls%&tint su tais fake numbers is lemputes trauktais

Kuo faugiau vakcinuotu

Kuo faugiau vakcinuotu portretas
Tuo daugiau mirčiu ir sergančiu
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių