- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra palengva atsigauna po koronaviruso pandemijos sukrėtimo. Praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones, praneša Valstybinė ligonių kasa.
„Pernai sulaukėme 131 prašymo kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Tai yra net keliomis dešimtimis prašymų daugiau nei iki tol dvejus metus iš eilės, kai gyventojų judėjimas buvo suvaržytas dėl COVID-19 pandemijos. Taigi jau akivaizdžiai matomas šios srities atsigavimas“, – pastebi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Tarptautinių reikalų skyriaus patarėja Inga Ježerkauskaitė.
Pasak jos, pernai teritorinės ligonių kasos (TLK) kitose Europos ekonominės erdvės šalyse patirtas išlaidas kompensavo 124 Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Tam prireikė 141 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Tai net 45,5 tūkst. eurų daugiau nei užpernai.
Kaip ir kasmet, taip ir praėjusiais metais Lietuvos gyventojai gydytis dažniausiai vyko į kaimyninę Latviją – gautas 61 prašymas kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl sveikatos priežiūros paslaugų aktyviai keliauta ir į Lenkiją – pateikti 33 prašymai. Tuo tarpu į Vokietiją gydytis pernai važiavo gerokai mažiau Lietuvos apdraustųjų nei užpernai, mat prašymų skaičius nuo 21 sumažėjo iki 13. Kur kas rečiau praeitais metais gydytasi Slovakijoje, Belgijoje ir Estijoje. Po vieną kitą prašymą kompensuoti išlaidas gauta po vizitų pas medikus ar įsigijus vaistų Ispanijoje, Italijoje, Austrijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Švedijoje ir Liuksemburge.
„Jau ne pirmus metus Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse veikiant direktyvai dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, pagal kurią mūsų apdraustieji gali laisviau vykti gydytis į kitas šalis, pastebimos panašios tendencijos. Lietuvoje apdrausti asmenys dažniausiai renkasi kaimynines šalis tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai gauti. Suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų tendencijos išlieka taip pat panašios – kasmet vykstama dėl tų pačių ar panašaus pobūdžio paslaugų“, – sako I. Ježerkauskaitė.
Anot VLK specialistės, pernai dažniausiai buvo kompensuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos ir beveik perpus mažiau stacionarinių. Taip pat tautiečiai norėjo atgauti pinigus už užsienio gydytojų specialistų suteiktas konsultacijas. Pacientams teiktos ir medicininės reabilitacijos paslaugos Lenkijoje, Slovakijoje ir Latvijoje. Prašyta kompensuoti ir vaistų bei ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidas.
Didžiausia iš PSDF pernai išmokėta kompensacija pacientui siekė beveik 11 tūkst. eurų už stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas, o mažiausia – 21 eurą – už ambulatorines paslaugas.
Ligonių kasos primena, jog Lietuvos apdraustieji Europos Sąjungos valstybėse, Islandijoje, Lichtenšteine ar Norvegijoje, gavę sveikatos priežiūros paslaugas ir už jas susimokėję, ne vėliau kaip per 1 metus gali kreiptis į ligonių kasas dėl patirtų išlaidų kompensacijos. Svarbu žinoti, kad išlaidos pacientui kompensuojamos tokia dalimi, kiek už atitinkamas medicinos paslaugas PSDF lėšomis mokama Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms.
VLK duomenimis, per pastaruosius penkerius metus ligonių kasos iš viso gavo 617 prašymų kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Tam prireikė arti 600 tūkst. eurų PSDF lėšų. Daugiau apie tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą sužinosite čia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
COVID-19 statistika: aštuoni nauji atvejai, mirusiųjų nebuvo
Per praėjusią parą nustatyti aštuoni nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo pirmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Trimetė į ligoninę pateko apsinuodijusi vitaminu D4
Sankt Peterburge trejų metų mergaitė buvo paguldyta į ligoninę dėl sunkios būklės. Medikai išsiaiškino, kad mažylė suvalgė visą pakuotę vitamino D tablečių. Apie tai pranešama „Telegram“ kanalo SHOT paskyroje. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: aštuoni nauji atvejai, mirusiųjų nebuvo1
Per praėjusią parą nustatyti aštuoni nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo sekmadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
COVID-19 statistika: 50 naujų atvejų, mirusiųjų nebuvo
Per praėjusią parą nustatyta 50 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo šeštadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Nuo legioneliozės Kaune iš viso mirė septyni žmonės7
Nuo legioneliozės protrūkio Kauno mieste ir rajone pradžios mirė septyni žmonės, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Mitai apie rūkymą ir kodėl neverta jais tikėti6
Nepaisant daugybės informacijos, sąmoningumo didinimo kampanijų, nei rūkančiųjų, nei mitų apie rūkymą nemažėja. Tad kokie yra populiariausi su rūkymu susiję mitai ir kodėl svarbu juos sugriauti? ...
-
Nacionaliniam transplantacijos biurui vadovauti pradeda A. Būziuvienė
Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) vadovo pareigas nuo penktadienio pradeda eiti Audronė Būziuvienė, laimėjusi konkursą į šias pareigas. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 61 naujas atvejis, mirusiųjų nebuvo1
Per praėjusią parą nustatytas 61 COVID-19 atvejis, mirčių nefiksuota, rodo penktadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Skambina pavojaus varpais: Kaune smarkiai išplito vaikiška liga, daug sergančių sunkiai11
LSMU Kauno ligoninės vaikų gydytojai informuoja, kad gydoma neįprastai daug sunkių vėjaraupių pacientų ir ši tendencija vyrauja nuo rudens. Medikai rekomenduoja nuo šios ligos skiepytis ir sklaido mitus, kad sergančių šia liga ma...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 67 nauji atvejai, vienas žmogus mirė
Per praėjusią parą nustatyti 67 COVID-19 atvejai, fiksuota viena mirtis, rodo ketvirtadienį skelbiami Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...