Ligoninėse sparčiai daugėja sergančių medikų, ima trūkti personalo planinėms paslaugoms

„Kol kas pavojaus varpais mes neskambiname, tikrai. Bet, žinoma, labai akylai stebime situaciją ir neramina sergamumas tarp darbuotojų“, – „Info dienai“ sakė Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius.

Klaipėdoje ligoninės vadovas pasakoja, kad kasdien suserga po pusšimtį darbuotojų.

„Tas šuolis buvo per pakankamai trumpą laiką – per porą savaičių. Iki tol sergamumas tarp medikų buvo ženkliai mažesnis“, – sakė Respublikinės Klaipėdos  ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Dėl tokio staigaus užsikrėtimo šuolio visoje Lietuvoje ima trūksti medikų ne tik planinėms paslaugoms, netrukus jų gali nelikti reanimacijoje.

„Jeigu bent viena anestezistė arba instrumentatorė papildomai užsikrėstų koronavirusu, tai tektų vieną operacinę uždaryti“ – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorė Česlova Špūrienė.

Šiaulių ligoninės vadovė skaičiuoja, kad praėjusią savaitę COVID-19 diagnozuota beveik 100 ligoninės darbuotojų, o prieš savaitę tokių buvo tik trylika.

„Tiek techninio personalo, tiek medicinos darbuotojų. Teko šiek tiek pergrupuoti pajėgas: arba darbuotojai geranoriškai laikinai paėmė papildomus krūvius, arba iš kitų padalinių, kuriuose mažiau krūvio, buvo perkelti darbuotojai“, – sakė Č. Špūrienė.

Tai dabar eiti į kitą kraštutinumą – leisti užsikrėtusiems medikams dirbti su pacientais – nemanome, kad būtų pats geriausias kelias.

Įtampą sunkiai atlaiko ir mažosios ligoninės. Pakruojyje trūksta slaugytojų.

„Šiuo metu yra 12 slaugytojų, kurios turi nedarbingumą“, – teigė Pakruojo ligoninės vadovas Vygantas Sudaris. Anot jo, dauguma sergančių darbuotojų į darbą planuoja grįžti vasario pradžioje, bet ar neatsiras kitų sergančiųjų taip pat neaišku.

Ligoninių vadovai sutinka, kad situacija keičiasi ne dienomis, bet valandomis, tad tenka galvoti apie naujus sprendimus.

Vienas iš jų – sveikatos apsaugos ministro patvirtinta tvarka, kai besimptome forma sergantys medikai eitų į darbą. Visgi Šiaulių medikai, anot ligoninės vadovės, nėra linkę lengvai tam pritarti.

„Visi yra pervargę, visi įsitempę, visiems reikia poilsio – čia ne naujiena. Bet visi puikiai suprantame, kad mūsų tos paslaugos reikalingos“, – sakė Č. Špūrienė.

Kauno klinikos taip pat nelinkusios į darbą grąžinti sergančių medikų. Esą pasigirdo kalbų, kad ne pacientai užkrės medikus, o medikai juos.

„Tai dabar eiti į kitą kraštutinumą – leisti užsikrėtusiems medikams dirbti su pacientais – nemanome, kad būtų pats geriausias kelias“, – teigė Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius. 

Panevėžyje ligoninė yra mažesnė, bet sergančiųjų – dvigubai daugiau nei Šiauliuose.

„Nedarbingumo lapelį turi 166 asmenys. Bet jie serga įvairiomis ligomis, ne tik COVID-19“, – sakė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas. 

Situacija prastėja ir Vilniuje. Santaros klinikose koronavirusu užsikrėtę virš 200 darbuotojų, o antradienį atšauktos ir aštuonios mikrochirurgijos operacijos. Vadovas sako, kad laiko klausimas, ar teks stabdyti kai kurias planines paslaugas.

„Situacija gali pablogėti bet kuriuo momentu, kol kas mes esame parengty“, – teigė Santaros klinikų generalinis direktorius F. Jankevičius.

Sveikatos apsaugos ministerija taip ir nepateikė atsakymų, kokių sprendimų bus imtasi, jei prastės situacija ligoninėse.