Lietuvos visuomenė sensta: kokia ateitis laukia ilgalaikės priežiūros paslaugų?

Atsižvelgus į Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas, šiandieninę situaciją ir prognozes, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), įgyvendindama sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą, siekia užtikrinti tolygų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę ir efektyvumą.

SAM, bendradarbiaudama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), šiuo metu inicijuoja pokyčius, kurie galėtų išspręsti pagrindines ilgalaikės priežiūros paslaugų problemas Lietuvoje.

Vienas iš svarbiausių uždavinių – padidinti šių paslaugų prieinamumą ir apimtis asmenims, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra. Tai – vyresnio amžiaus asmenys, gyventojai, turintys negalią, jų artimieji. Teikiant savalaikes ilgalaikės sveikatos priežiūros paslaugas, būtų galima sumažinti išvengiamų hospitalizacijų skaičių, t. y. mažiau pacientų dėl tam tikrų sveikatos problemų būtų priversti gydytis ligoninėje.

Labai dažnai pacientai, kuriems priklauso ilgalaikės priežiūros paslaugos, jomis nepasinaudoja, nes, pavyzdžiui, neturi galimybės atvykti į dienos centrą. Ši problema bus sprendžiama iš papildomai numatytų Europos Sąjungos (ES) investicijų įsigyjant daugiau reikiamos įrangos ambulatorines paslaugas teikiančioms komandoms, taip pat – aprūpinant dienos centrus tikslinėmis transporto priemonėmis. Papildomos investicijos numatytos stacionarias ilgalaikės priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurių infrastruktūra būtų labiau pritaikyta demencija sergantiems pacientams.

Kitas svarbus tikslas – integruoti socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, kurios šiuo metu Lietuvoje yra teikiamos fragmentuotai. Neretai pacientui, kuriam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos, reikia ir tam tikros socialinės pagalbos, ir priešingai. Taigi, SAM, atsižvelgusi į šią pacientams nepalankią dabartinę situaciją, inicijuoja pakeitimus, kurie leistų integruoti sveikatos priežiūros paslaugas teikiamas namuose, dienos centruose ir stacionare.

Numatoma, kad namuose ambulatorinės slaugos komandos ir socialiniai darbuotojai ir toliau turėtų teikti integruotas slaugos ir socialines paslaugas. Dienos centruose, kuriuose šiuo metu jau yra teikiamos socialinės paslaugos, gyventojams turėtų būti suteikta galimybė gauti ir jiems reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Galiausiai, stacionare siekiama sukurti vieningą ilgalaikių priežiūros paslaugų teikimo tinklą.

Taip pat, įgyvendinus šią, vieną iš svarbiausių reformos dalių, būtų išspręsta išskaidyto ilgalaikių priežiūros paslaugų finansavimo problema. Finansavimą šioms paslaugoms siūloma vykdyti vieningai, per savivaldybes. Šiuo metu veikiantis finansavimo modelis, kai lėšos ilgalaikei priežiūrai yra paskirstomos iš savivaldybių biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir valstybės biudžeto, yra neefektyvus. Tuo tarpu ilgalaikės priežiūros paslaugų koordinavimą ir organizavimą perleidus savivaldybėms, geriausiai žinančioms jų miesto ar rajono gyventojų poreikius, paslaugos galėtų tapti lengviau prieinamos pacientams. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, jog savivaldybės, skirstydamos lėšas ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimui, ir toliau vadovautųsi SAM ir SADM teisės aktais.

Galimi ilgalaikės priežiūros pokyčiai aptarti ir vakar, birželio 29 d., vykusiame SAM susitikime su Lietuvos savivaldybių asociacijos  nariais ir gydymo įstaigų atstovais.