Lietuvos vaikų dantų ligų rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje. Tyrimų duomenimis, pusės vaikų iki trejų metų amžiaus dantys jau pažeisti dantų ėduonies. Nepaisant grėsmingų rodiklių, daugumai gyventojų vis dar sunku įskiepyti savo atžaloms svarbiausias dantų higienos taisykles ir pripratinti reguliariai naudoti visas šiuolaikines dantų priežiūros priemones. Odontologų ir vaistininkų teigimu, tai padaryti būtų paprasčiau, jei tėvai į specialistus kreiptųsi ne tik pastebėję kiaurus vaikų dantis ar kilus skausmui.

Įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje 52 proc. berniukų ir 48 proc. mergaičių iki trejų metų amžiaus jau serga ankstyvuoju dantų ėduoniu. Pažeisti karieso net 94 proc. šešiamečių vaikų dantys, o dvylikamečių ir vyresnių sergančių šia liga - nuo 84 iki 100 proc. Palyginimui, Skandinavijos šalyse net 63 proc. dvylikamečių neturi nė vieno ėduonies pažeisto danties. Tokią situaciją specialistai vadina tragiška ir pažymi, kad pagrindinė priežastis – aplaidus požiūris į vaikų burnos higieną. Šių metų vasarą Lietuvoje atliktos apklausa parodė, kad vos 22 proc. tėvų mano skiriantys pakankamai dėmesio vaikų dantų priežiūrai.

„Situacija su vaikų dantimis Lietuvoje yra išties labai prasta. Dauguma 2-3 metų vaikų ateina jau turėdami karieso pažeistų dantų, dažni net komplikacijų atvejai. Jauniausia mano pacientė neturėjo nė dviejų metukų, o jos burnoje jau „gyveno“ vadinamasis „buteliuko“ kariesas, atsirandantis vaikams geriant skysčių prieš miegą. Tokią situaciją lemia tiek blogai taikomos profilaktinės priemonės, tiek netinkamas ir vis dar gana atsainus tėvų požiūris į vaikų dantų higieną“, − sakė Alytaus „MediCA“ klinikos gydytoja odontologė Neringa Bernatavičienė.

Jos teigimu, dažniausiai tėvai atveda vaiką, kai pastebi ertmę ar ertmes dantyse, arba kai vaikas skundžiasi skausmu. „Tai nėra gera tendencija. Pirmasis vizitas pas odontologą turėtų būti pažintinis, kai dar visi dantukai sveiki, o vaikas turi galimybę be streso susipažinti su specialisto aplinka. Be to, daugelio problemų pavyktų išvengti pakeitus vis dar populiarų, bet klaidingą požiūrį, kad pieninių dantukų gydyti nereikia. Rūpintis vaiko burnos higiena reikia nuo kūdikystės, o vėliau aktyviai skiepyti dantų priežiūros įpročius“, − vardijo gydytoja.

Pasak vaistinių tinklo vaistininkės Gintarės Krikščiūnienės, vaistininkams taip pat dažnai tenka konsultuoti gyventojus dėl dantų skausmo, kai jau nelabai ką galima padaryti. „Vis dėlto, pastebime ir teigiamų tendencijų. Tėvai vis aktyviau domisi dantų priežiūros priemonėmis, jų sudėtimi, ieško ekologiškų, natūralių dantų pastų, efektyviausių dantų šepetėlių. Ypač domimasi tarpdančių valymo naujienomis, taip pat specialiai kūdikiams sukurtomis priemonėmis, tokiomis kaip pirmiesiems dantukams skirti šepetukai, pastos-geliai, tinkantys ir dantenų masažui“, − pasakojo ji.

G. Krikščiūnienės pastebėjimu, tėvai vaistininkams dažnai skundžiasi, kad vaikai nenoriai valosi dantis ir prašo patarimų. „Šiais laikais įskiepyti vaikams dantų priežiūros įpročius lengviau nei, tarkime, prieš tris - keturis dešimtmečius. Visų pirma, vaikui turi patikti pats ritualas, o jį sukurti gali padėti net ir šiuolaikinės dantų priežiūros priemonės - linksmos ir įdomios jų spalvos ir formos, vaikams patrauklūs skoniai ir kvapai. Jų pasirinkimas šiais laikais didžiulis, belieka atrasti labiausiai patinkančius vaikui“, − sakė vaistininkė.

G. Krikščiūnienė pastebėjo, kad nors pagrindinėmis dantų priežiūros priemonėmis išlieka dantų pasta bei šepetėlis, šiais laikais tinkama dantukų priežiūra neatsiejama nuo skalavimo skysčio ir dantų siūlo, skirto tarpdančių priežiūrai. „Reguliariai naudojant visas šias šiuolaikines priemones, problemų su dantimis būtų gerokai mažiau - ir ne tik vaikams, bet ir suaugusiems“, − teigė vaistinės atstovė.