Lietuvos medikai: iki sveikatos sistemos pokyčių Lietuvai dar reikia subręsti

„Sakome, kad sveikata – brangiausias mūsų turtas, bet dažnai apie ją susimąstome tik kai jos netenkam. Nemažai lėtinių ligų galima išvengti laikantis sveiko gyvenimo būdo – fizinio aktyvumo bei sveikos mitybos principų. Apie tai plačiai kalba ir Lietuvos medikai“, – medikų pozicijas apvienijo  LSMU Medicinos akademijos kancleris prof. Vilius Grabauskas.

Augalinė mityba  gali atstoti  vaistus nuo širdies ligų

Ann Wigmore fondo inicijuojama konferencija Kaune skirta dalintis sveikos mitybos taikymu medikų bendruomenėje. Anot gydytojo kardiologo Algimanto Kirkučio, iki šiol kalbant apie augalinės mitybos naudą trūko mokslinio pagrindimo, tad po 3 metų intensyvaus darbo šiandien jau galima vystyti dialogą, tyrinėti mokslinius rezultatus bei teigiamą praktiką.

Į Lietuvą atvykęs vienas žinomiausių chirurgų, buvusio JAV prezidento Bilo Clintono gydytojas Caldwellas Esselstynas pristatė žaliavalgystės atradimus gydant  lėtines širdies ligas. Ilgai operavęs širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius pacientus, medikas pradėjo tyrinėti augalinio maisto be riebalų poveikį žmogaus organizmui.  Lietuvos medikams C. Esselstynas pristatė  savo ilgų tyrinėjimų rezultatus. Anot gydytojo, pažeistas kraujagysles vien mitybos pagalba galima atstatyti ir visiškai sugrąžinti sveikatą net sunkiausiems ligoniams. Nuostabiausia, kad aterosklerotinius kraujagyslių užsikimšimus ir arterijų sukalkėjimus galima išsigydyti vos pakeitus mitybą. Tokia „terapija“ buvo taikoma ir JAV eksprezidentui B. Clintonui, kuris po dviejų širdies priepolių pradėjo konsultuotis su gydytoju ir praktikuoti žaliavalgystę. 

Privalome skatinti sveiką gyvenimo būdą

Gydytojas C. Esselstynas atskleidė, kad atliekant skrodimus netikėtai žuvus ar mirus jauniems žmonėms (17-34 metų), matosi, kad jų kraujagyslės jau pažeistos, t. y. jau formuojasi aterosklerozė. Nors jauni žmonės dar neserga ir nesiskundžia jokiais simptomais, jiems toliau maitinantis taip, kaip dabar, ateityje susidurs su rimtomis ligomis.  Lietuvos gydytojai vieningai sutarė, jog supratimas apie sveiką mitybą turi būti diegiamas jau darželiuose. Sveika  gyvensena  šiandien yra viena iš bazinių šeimos gydytojų  funkcijų.  Anot V. Grabausko, Lietuva visada buvo pavyzdys, kaip formuoti mokslu grindžiamą politiką. Visgi, turime surasti kaip tai įgyvendinti praktiškai. „Kuo labiau išsivysčiusi, turtingesnė, išsilavinusi šalis, tuo plačiau žvelgia į sveikatos problemų prevenciją. Šia prasme Lietuvai dar reikėtų subręsti, nors gydytojai ir plačiai kalba apie sveiką mitybą,“ – savo įžvalgomis dalijasi LSMU Medicinos akademijos kancleris.

Nors Lietuvos medikai pateikia nemažai argumentų prieš visišką mėsos ir pieno produktų atsisakymą, daugelis  mano, jog lietuviai nepasižymi ir saikingumu šių produktų atžvilgiu. „Dauguma žmonių sako: „kam laikytis sveikos mitybos principų, jei mes vis tiek mirsim“, tačiau skirtumas yra tame, kokia bus gyvenimo kokybė: ar mes visą laiką būsim sveiki, nesirgsim, galėsim eiti į darbą, mums nereikės dažnai imti biuletenių,“ – sakė gydytojas, medicinos mokslų daktaras D. Kubilius.

Konferencijos metu taip pat didelis dėmesys skirtas problemoms, su kuriomis susiduria žmonės, nusprendę keisti gyvenimo būdą ir atsisakyti žalingų mitybos įpročių. Augalinę mitybą Lietuvoje skatinančio Ann Wigmore fondo vadovas Paulius Jaruševičius sako, kad jau dabar yra prasidėjusios diskusijos ir konsultacijos  dėl sveikesnio maisto principų įdiegimo, tačiau pokyčiai vyksta labai lėtai.