Lietuvos medikai apie darbą Armėnijoje: sąlygos nėra lengvos

– Kartu su kolegomis antra savaitė teikiate pagalbą Armėnijos sveikatos priežiūros specialistams. Kaip atrodo jūsų darbo diena? 

– Pirmiausiai įvertinome turimus materialiuosius išteklius ir žmonių pajėgumus, tinkamai paskirstėme mūsų turimus resursus ir pradėjome darbą dviejų ligoninių intensyviosios terapijos skyriuose, kuriuose gydomi COVID-19 sergantys pacientai. Dalyvaujame rytiniuose gydytojų susirinkimuose, sprendžiame klausimus, susijusius su dirbtine plaučių ventiliacija, padedame nustatyti kraujotakos sutrikimų prigimtį, konsultuojame antimikrobinio gydymo klausimais, padedame su intervencinėmis procedūromis. Slaugytojai aktyviai įsitraukia į pacientų slaugą, atlieka daugelį procedūrų, dalinasi sukaupta patirtimi. Pritaikytas metodikas lyginame su tarptautinėmis rekomendacijomis, nurodome, kokie yra svarbiausi veiksniai, susiję su COVID-19 situacijos valdymu.

Taip pat stengiamės įtikinti Armėnijos atsakingų institucijų atstovus priimti nepopuliarius, tačiau gyvybiškai būtinus sprendimus, padėsiančius šioje kovoje. Svarbiausia, kad tai, ką pavyko pasiekti per šį trumpą laiką, tęstųsi ir mums išvykus.

– Ar buvo naujovių, netikėtumų, kurie nustebino atvykus?

– Armėnija turi visas galimybes tobulinti sveikatos priežiūros sektorių. Jie turi visą reikiamą įrangą, tačiau trūksta rankų, galinčių ja naudotis, ypatingai slaugos srityje. Palyginus su mūsų gydymo įstaigomis, čia šios dvi ligoninės nėra didelės, todėl specialistai ir pacientai susiduria su patalpų trūkumu. Kai kurie vaistai, pripažinti Europoje ir mums tapę įprastais ir nepamainomais, čia nenaudojami. Tačiau šios šalies medikai yra pasirūpinę dirbtinės plaučių ventiliacijos galimybėmis, išplėtoti ir visiems prieinami ultragarsiniai tyrimai. Tikimės, kad mūsų siūlymai taip pat prisidės prie sistemos tobulinimo.

– Kokie jūsų komandos pagrindiniai tikslai šioje kelionėje?

– Vienas iš pagrindinių tikslų ir iššūkių – išlaikyti visus komandos narius sveikus ir padėti čia dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams gydyti pacientus, sergančius COVID-19. Taip pat stengiamės įtikinti Armėnijos atsakingų institucijų atstovus priimti nepopuliarius, tačiau gyvybiškai būtinus sprendimus, padėsiančius šioje kovoje. Svarbiausia, kad tai, ką pavyko pasiekti per šį trumpą laiką, tęstųsi ir mums išvykus.

– Kaip manote, kokios patirties pasisemsite iš šios kelionės?

– Per tokį trumpą laiką gavome neįkainojamų žinių, besirūpinant kritiškai sunkiai sergančiais pacientais. Jos neabejotinai pravers, jeigu pasireikš antroji susirgimų banga Lietuvoje. Tačiau nemažiau svarbi ir psichologinė šios kelionės pusė. Manau, kad kiekvienas atskirai ir kaip visa komanda paaugome kaip asmenybės ir iš naujo perdėliojome savo prioritetus. Gyvename atskiruose kambariuose, kiekvienas turime sukomplektuotas asmens apsaugos priemones visam laikotarpiui. Į darbą ir atgal į viešbutį mus parveža specialiai užsakytas transportas. Darbo drabužius ir avalynę paliekame atskiroje viešbučio patalpoje, ten pat ir prausiamės – ligoninėje nėra galimybių atlikti tai saugiai. Darbo metu intensyviosios terapijos skyriuose temperatūra svyruoja 26-30 laipsnių, dėl naudojamų 5 lygio asmens apsaugos priemonių netenkame daug skysčių. Sąlygos nėra lengvos, tačiau mus motyvuoja tai, jog galime suteikti taip trūkstamą pagalbą kitiems.

Šiuo metu humanitarinę pagalbą Armėnijoje teikia 11 medikų iš Lietuvos, tarp jų ir Kauno klinikų medikai: Ainius Žarskus, Lukas Neimanas, Roman Botov ir Donatas Mečislauskas.