Sveikai gyvenant įmanoma sumažinti netgi nepalankių genų įtaką lėtinėms neinfekcinėms ligoms – o  štai rūkymas, menkas fizinis aktyvumas, nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, per didelė cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje pavojų mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidina daugiau nei keturis kartus.

„Suvaldžiusi infekcinių ligų epidemijas, žmonija dvidešimt pirmajame amžiuje susidūrė su kitu iššūkiu – lėtinių neinfekcinių ligų (LNL) epidemija. Širdies ir kraujagyslių, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos ir cukrinis diabetas tapo skaudžia sveikatos bei ekonomine problema tiek išsivysčiusiose, tiek ir skurdžiose pasaulio šalyse“, – pastebi tyrimus atlikusios LSMU mokslininkų grupės narys, Kardiologijos instituto Populiacinių tyrimų laboratorijos vyriausias mokslo darbuotojas, prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas.

LSMU sukaupė įspūdingą kiekį duomenų apie mūsų šalies gyventojų sveikatos būklę: įvairūs Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojami epidemiologiniai tarptautiniai tyrimai čia atliekami nuo 1972 m. Stebint ištirtų Kauno gyventojų sveikatos būklę, buvo registruojami nauji išeminės širdies ligos bei galvos smegenų insulto atvejai, gyventojų mirtys nuo visų priežasčių.

Remdamiesi ilgalaikių stebėjimų duomenimis, mokslininkai vertino gyvensenos ir biologinių rizikos veiksnių, jų derinių, socialinių veiksnių reikšmę lėtinių neinfekcinių ligų rizikai ir prognozei. Buvo išskirtos didžiausios rizikos grupės, kurioms turėtų būti taikomos itin intensyvios individualizuotos profilaktikos priemonės.

Pagrindinės priežastys, visame pasaulyje lemiančios lėtinių neinfekcinių ligų epidemijos plitimą, yra sveikatą žalojanti gyvensena, socialiniai ir ekonominiai veiksniai bei genetinis polinkis. LSMU mokslininkų grupės atlikti Kauno kohortų (angl. cohort – tiksliai apibrėžta asmenų grupė, stebima mokslo tikslams tam tikrą laikotarpį) stebėjimo duomenys parodė, jog dauguma šių veiksnių reikšmingi ne tik kuriai nors vienai, o kelioms šios grupės ligoms. Tai padėjo mokslininkams suformuoti visuomenės sveikatos mokslu pagrįstas lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos ir kontrolės strategijas.

„Gyvensenos įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl labai svarbu, kad šeima, vaikų darželis ir mokykla aktyviai dalyvautų ugdant sveiką gyvenseną“,  – pabrėžia prof. habil.dr. A. Tamošiūnas.

35 metus stebėjusi tiriamųjų grupes Juvenilinės hipertenzijos tyrime, LSMU mokslininkų grupė nustatė, jog didesnis arterinis kraujospūdis ir kūno svoris vaikystėje susiję su padidėjusiu kraujospūdžiu ir nutukimu bei ikiklinikine ateroskleroze sulaukus vidutinio amžiaus.

Atliekant epidemiologinius tyrimus, surinkti mėginiai ir genetiniams tyrimams. Nustatyta, jog Lietuvos gyventojams būdingi genų variantai, kurie siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Be to, sveika gyvensena mažina nepalankių genų įtaką lėtinėms neinfekcinėms ligoms. Pavyzdžiui, didesnis fizinis aktyvumas padeda išvengti nutukimo žmonėms, kurie turi kūno svorio didėjimą skatinančius genų variantus, o vartojant mažiau gyvulinės kilmės riebalų, įmanoma sumažinti su didesne cholesterolio koncentracija kraujyje susijusių genų poveikį.

Lėtinių neinfekcinių ligų epidemiologinės situacijos pokyčiams stebėti buvo taikomos griežtai standartizuotos tarptautinės metodikos ir tiriamos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų imtys. Atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų mažėja dėl sveikatai palankių gyvensenos ir rizikos veiksnių pokyčių: gerėja gyventojų mitybos įpročiai, todėl sveikatai palankia linkme keičiasi kraujo lipidų koncentracijos. Be to, mažėja rūkymo paplitimas tarp vyrų ir nutukimo bei arterinės hipertenzijos paplitimas tarp moterų. 

LSMU mokslininkų grupės tyrimų rezultatai prisidėjo formuojant Lietuvos sveikatos politiką ir tapo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) integruotos lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos koncepcijos pagrindu. Ši koncepcija yra Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Globalaus lėtinių profilaktikos ir kontrolės veiksmų plano ašis.

LSMU mokslininkų grupės darbų ciklas „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų“ apdovanotas 2018 metų Lietuvos mokslo premija. Premijos laureatais tapo prof. habil. dr. Vilius Jonas Grabauskas, prof. dr. Jūratė Klumbienė, prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė, prof. dr. Janina Petkevičienė ir prof. habil. dr. Abdonas Tamošiūnas.