Lietuvos gyventojai šiuo metu dirba daugiau: patarė, kaip išvengti sveikatos problemų

Pervargus kyla rizika susirgti

„Kai į vaistinę užsuka jaunas pacientas, vilkintis sportiniais rūbais, jau galime įtarti, kad šis asmuo dirba nuotoliniu būdu namuose. Bendraujant su pacientais, neretai jie prisipažįsta, kad būdami namuose dirba daugiau, ilgiau, kadangi nėra daug pramogų, susitikti su kitais žmonėmis negalima, neretai jie laisvalaikį leidžia taip pat dirbdami, – sako „Camelia“ vaistininkė V. Bečelytė. – Ilgiau ir intensyviau nei įprastai dirbantys pavargsta, įsitempia, iki miego nespėja atsipalaiduoti, todėl blogai išsimiega. Prastas miegas, nuovargis, stresas silpnina organizmą, imuninę sistemą, kyla rizika susirgti.“

Pastaruoju metu „Camelia“ vaistininkai pastebėjo, jog pacientai dažniau teiraujasi preparatų nervų sistemai raminti, miego kokybei gerinti. V. Bečelytė sako, kad naudinga išbandyti natūralios kilmės preparatus, geram miegui efektyvi priemonė – melatoninas, tačiau vaistininkė priduria, kad bet kokiais preparatais piktnaudžiauti nereikėtų. „Pirmiausia patarčiau nustatyti priežastis, dėl kurių jaučiatės įsitempę, neramūs, kodėl blogai miegate. Jei nepavyksta priežasčių atsikratyti, po darbo reikia stengtis atsipalaiduoti, pailsėti, nuraminti mintis prieš miegą, stengtis eiti miegoti 22-23 val., prieš miegą bent kelias valandas nenaudoti išmaniųjų įrenginių ar bent jau jų ekranuose sumažinti mėlynos spalvos“, – pataria V. Bečelytė.

Būtina atsipalaiduoti

Norint išlaikyti gerą psichologinę sveikatą dirbant iš namų, „Camelia“ vaistininkė pataria laikytis pastovaus režimo: tuo pačiu metu eiti miegoti ir atsikelti, tuo pačiu metu pietauti, vakarieniauti, stengtis darbus baigti iki 17-18 valandos, daryti pertraukėles, kaip buvo įprasta iki karantino.

Net jei karantino metu smarkiai sumažėjo pramogų pasirinkimas, V. Bečelytė pataria po darbo rasti apsipalaidavimo priemonių, kurios būtų naudingos fizinei ir psichologinei sveikatai: pasivaikščioti, pasimankštinti, paskaityti knygą, net jei ir virtualiai – bendrauti su artimaisiais, draugais. „Labai svarbi veikla, kuri teiktų jums geras emocijas ir padėtų atitraukti mintis nuo darbo“, – pataria vaistininkė.

Kaip pasirūpinti taisyklinga darbo vieta namuose?

„Diva namai“ kineziterapeutė J. Kliukaitė bendraudama su klientais pastebi, kad jų gyvenamosios vietos nėra pritaikytos ilgesniam darbui prie kompiuterio. „Dažniausios darbo namuose klaidos yra netinkama kėdė, neteisingas stalo aukštis, o blogiausia, kai yra dirbama prie kavos staliuko arba gulint ant sofos ar lovos, – sako J. Kliukaitė. – Ilgalaikės netaisyklingos padėtys formuoja blogus įpročius, kurie iššaukia įvairius skausmus dėl susidariusio raumenų disbalanso. Dirbant namuose svarbiausia akcentuoti patogų sėdėjimą prie stalo.“

Pagrindiniai dalykai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį dirbant namuose prie kompiuterio:

    1. Kėdė turi būti su atlošu, kad nugara prie jo prisispaustų, ties juosmeniu galima dėti suvyniotą rankšluostį, tai būtų papildoma atrama nugaros apačiai.

    2. Sėdint kojos turėtų būti sulenktos 90 laipsnių kampu per kelio sąnarius ir po stalu kojoms turėtų būti palikta daug erdvės, kad jos galėtų laisvai judėti.

    3. Stalo aukštis turėtų būti toks, kad padėjus rankas ant stalo, alkūnės galėtų susilenkti 90 laipsnių kampu.

    4. Kompiuterio ekranas turėtų būti akių lygyje, ne žemiau, jei stalas ar kėdė nėra reguliuojami, po kompiuteriu reikėtų pasidėti knygas ar padėklą ir tinkamai prisitaikyti kompiuterio aukštį.

  5. Atstumas nuo akių ir kompiuterio ekrano turėtų būti bent 50 cm. Nepamirškite susireguliuoti kompiuterio ir kambario apšvietimo.

    6. Jei tenka dirbti ne tik kompiuteriu, bet ir su dokumentais, užrašais, tuomet visi reikiami darbo įrankiai turėtų būti laisvai pasiekiami, geriausia šiuos darbo įrankius išsidėlioti aplink kompiuterį iš abiejų pusių, kad būtų vengiamas kūno pasukimas tik į vieną pusę.

„Svarbiausias dalykas yra tai, kad bent kas 1 valandą turite nepamiršti atlikti trumpų pertraukų. Galite sėdėti pačioje ergonomiškiausioje kėdėje prie pačio geriausio stalo, tačiau tai nepadės taip, kaip daromos pertraukos ir padėčių keitimas – atsistojimas, pasirąžymas, trumpas pasivaikščiojimas, – tvirtina kineziterapeutė. – Kad būtų lengviau sėdėti ir darbas būtų produktyvesnis, kviečiu atlikti trumpą raumenų atpalaidavimo mankštą, kuri puikiai tiks tiems, kurie dėl sėdėjimo jaučia raumenų įtampą.“

Pratimai atsipalaidavimui po darbo dienos: