- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis Europos Sąjungoje, nors kitose valstybėse, kur sergamumas panašus į Lietuvos, mirtingumas yra menkesnis, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys (ECDC).
Lietuvos medikai pabrėžia, kad tokius rodiklių skirtumus galėjo lemti nevienodos testavimo strategijos, skirtingų amžiaus grupių sergamumas, skiepijimo apimtys ar į kylančią susirgimų kreivę kitose šalyse dar nespėjęs sureaguoti mirtingumas.
Vis dėlto jie teigia, kad tai gali būti susiję ir su bendra sveikatos būkle Lietuvoje.
„Vienas iš dalykų, ką galėtume akcentuoti, tai bendra sveikatos būklė lietuvių yra šiek tiek blogesnė už vakariečių, skandinavų. Bet apskritai – reikėtų labai atidžiai žiūrėti duomenis, įsitikinti, ar testavimo mastai yra vienodi, įvertinti kokio amžiaus buvo susirgusieji“, – BNS antradienį sakė Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas.
„Skiepijimas yra dar vienas svarbus faktorius. (...) Pasižiūrėjus vien į tuos pradinius skaičius tikrai išvadų negalima daryti“, – pridūrė jis.
Vienas iš dalykų, ką galėtume akcentuoti, tai bendra sveikatos būklė lietuvių yra šiek tiek blogesnė už vakariečių, skandinavų.
ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites naujų susirgimų Lietuvoje rodiklis siekia beveik 322 atvejus 100 tūkst. gyventojų. Pagal šį rodiklį šalis yra septintoje vietoje Bendrijoje.
Tuo tarpu per pastarąsias dvi savaites milijonui Lietuvos gyventojų teko beveik 45 mirtys nuo COVID-19. Pagal šį rodiklį šalis yra trečia Europos Sąjungoje.
Airijoje, Estijoje, Slovėnijoje sergamumo rodikliai didesni nei Lietuvoje, tačiau pagal mirtis šios šalys rikiuosi gerokai žemiau.
Šiose šalyse vyriausiųjų gyventojų skiepijimo rodikliai yra geresni nei Lietuvoje. Į šią problemą ne kartą dėmesį yra atkreipusi ir opozicija, raginusi vakcinacijos kampaniją vykdyti tikslingiau.
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas Tomas Tamošuitis, taip pat teigė, jog gilesnei analizei reikia daugiau duomenų, tačiau pabrėžė, kad šalies gyventojų sveikatos būklė galėtų būti vienas iš objektyvių veiksnių.
„Lietuvoje fiksuojamas ir vienas didžiausių Europoje mirštamumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų rodiklis. Tai bendrai žmonių medicininis sąmoningumas, supratimas apie ligas, jų prevenciją labai gerai atsispindi čia“, – kalbėjo gydytojas.
Ligoninėse dominuoja neskiepytieji
Šalyje blogėjant epidemiologinei situacijai, pildosi ir ligoninės, daugėja mirusiųjų. Santaros klinikų duomenimis, šioje gydymo įstaigoje pastaruoju metu nuo koronaviruso kasdien miršta po vieną ar kelis žmones.
„Šiuo metu mes jau turime po vieną–du per parą mirštančius covidinius pacientus ir po du–tris necovidinius pacientus. Dar visai neseniai mirtys, susijusios su covidu, buvo pavienės ir ne kiekvieną dieną. (...) Sakykim taip – covidinės mirtys tampa viena iš dažnesnių mirties priežasčių mūsų ligoninėje“, – kalbėjo V. Pečeliūnas.
Jo teigimu, ligoninėse šiuo metu dominuoja neskiepyti gyventojai. Jų taip pat daugiausia ir tarp mirštančiųjų. Kalbant apie paskiepytuosius, kurie serga, beveik visi yra arba vyresnio amžiaus, arba turintys gretutinių ligų.
Praėjusią savaitę atvyko 10 pacientų, iš kurių vienas buvo skiepytas. Bet tai žmogus, kuris tikrai labai garbingo amžiaus, arti šimto metų.
„Tų pacientų net ir vakcinacija neapsaugo nuo pačių sunkiausių išeičių. Jei kalbėtume apie tuos žmones, kurie pasiskiepiję mirė nuo covido, tai tarp jų nebuvo žmonių, kurie priklausytų iki 60 metų kategorijai ir nesirgtų sunkiomis gretutinėmis ligomis“, – aiškino medikas.
Savo ruožtu T. Tamošuitis sako, kad nors pacientų ligoninėse daugėja, vakcinacijos įtaka – akivaizdi.
„Praėjusią savaitę atvyko 10 pacientų, iš kurių vienas buvo skiepytas. Bet tai žmogus, kuris tikrai labai garbingo amžiaus, arti šimto metų. Tai natūralu, kad tokiam amžiuje imunitetas pakankamai nesusiformuoja“, – teigė Intensyviosios terapijos klinikos vadovas.
Pasak jo, vien skiepai rizikos grupėje esančių žmonių visiškai nuo sunkios ligos formos ar mirties apsaugoti negali, jie ir patys turi saugotis: laikytis atstumų, dėvėti kaukę.
„Protingas požiūris į gyvenimą šiuo metu tiems žmonėms tikrai padėtų“, – kalbėjo T. Tamošuitis.
Ligoninėse nuo COVID-19 šiuo metu gydomi 857 žmonės, 85 iš jų – reanimacijoje.
Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso mirė 4721 žmogus, iš jų pilnai paskiepyti buvo 59. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9479 mirtys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...