„Tik tokiu atveju, jei mokslininkai labai aiškiai pasakys, kad nei pačiam specialistui dribti, (...) nei pacientui nėra rizikos. Jei gausim tokią specialistų rekomendaciją, žinoma, kad svarstysim“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.

Jis taip pat teigė, kad tokia galimybė būtų tik tiems medikams, kurie patys sutiktų tą daryti.

„Niekas jų į darbą varu nevarytų. Kai tai yra liga, žmogus turi teisę gauti nedarbingumą“, – kalbėjo A. Veryga.

„Tai tik jų savanoriškumo atveju ir galėtų jie eiti į darbą. Bet kaip sakiau, nesam gavę tokių labai aiškių mokslininkų įvertinimų, rekomendacijų, ar jie galėtų, ar negalėtų dirbti, nes panašus klausimas yra suformuluotas ir dėl medikų, kurie yra jau persirgę, ar jie galėtų dirbi ir nesiizoliuoti, jei turėtų aukštos rizikos kontaktą“, – pridūrė jis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teigimu, šiuo metu šalyje serga apie 1,4 tūkst. asmens sveikatos priežiūros specialistų, iš jų vien per savaitgalį nustatyta pusantro šimto naujų atvejų. Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje COVID-19 užsikrėtė apie 2 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų.

Į pagalbą svarstoma pasitelkti ir licenciją turinčius pensinio amžiaus medikus

A. Veryga teigia, kad reaguojant į galimą medikų trūkumą, yra svarstoma į pagalbą su koronavirusu pasitelkti ir pensinio amžiaus gydytojus, turinčius vis dar galiojančią licenciją.

„Šiandien turėjome diskusiją dėl platformos, kur medikai, kurie norėtų kažkur papildomai veikti. Arba, kaip kitose šalyse, ir pensinio amžiaus (medikai – ELTA), kurie šiuo metu yra nebedirbantys, bet turintys veikiančią, galiojančią licenciją, kad galėtų prisijungti, pareikšti savo norą kažkur dalyvauti“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.

Visgi ministras akcentuoja, kad tokių medikų nebus didelis skaičius. Todėl, pasak A. Verygos, esminis planas yra kuo daugiau gydymo įstaigų perorientuoti į pagalbos teikimą koronavirusu užsikrėtusiems pacientams.

„Vis tik mes kalbame apie gydymo įstaigų pasitelkimą, kuriose šiuo metu yra ir lovos, ir infrastruktūra, ir personalas. Bet tai tuo pačiu metu stabdomos kitos planinės paslaugos, jos atsideda vėlesniam laikui, o tose įstaigose gydymo erdves užima COVID-19 pacientai. Tai toks ir planas: kuo daugiau jų bus, tuo daugiau įstaigų bus perorientuota į pagalbos teikimą COVID-19 pacientams“, – sakė jis.