- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybei gyventojų vaistų kompensacijoms skiriant vis daugiau lėšų, nemokamai juos gaunantys žmonės renkasi kuo brangesnius, o nepanaudotus vaistus išmeta, sako sveikatos apsaugos viceministras. Pavyzdžiui, pernai iš gyventojų surinkta apie 30 tonų nesuvartotų vaistų.
Todėl Sveikatos apsaugos ministerija siūlo naują kompensuojamų vaistų pardavimo tvarką, kuri, Aurimo Pečkausko teigimu, žmones skatins racionaliau ir atsakingiau vartoti vaistus, o renkantis mažiausią priemoką sutaupyti.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas įsitikinęs, kad nauja tvarka, jei bus priimta, kiek liberalizuos vaistų įsigijimą.
„Bus pacientui leidžiama rinktis ne tik kompensuojamų vaistų sąraše esantį pigiausią vaistą, bet ir kitą vaistą, gaunant už tai pigiausių vaistų lygio kompensaciją primokant tik priedą, priemoką, ko anksčiau nebuvo“, – Seime šią savaitę teigė A. Matulas parlamentarams svarstant Farmacijos įstatymo pataisas. Siūloma, kad jos įsigaliotų nu 2023 metų.
A. Pečkausko teigimu, mažas pajamas (iki 267 eurų per mėnesį) gaunantiems ir vyresniems nei 75 metų gyventojams siūloma dengti mažiausią priemoką, o jei vaistas yra vienintelis, – visą priemoką. Jei pacientas pasirinktų vaistą su didesne priemoka, jis ją turėtų sumokėti.
Kitu pakeitimui, atsižvelgiant į Skandinavijos šalių gerąją patirtį siekiama įvesti vaistų priemokų krepšelį: būtų sukuriamas kiekvieno paciento krepšelis, kurio viršutinė riba – trijų vidutinių metinių priemokų suma, dabar – 45 eurai.
„Tai reiškia, kad pacientui įsigyjant kompensuojamuosius vaistus su mažiausia priemoka skaičiuojama, kiek lėšų per metus jis tam išleidžia, ir nuo momento, kai viršijama 45 eurų riba, įsijungia valstybės visų kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka išlaidų dengimas, kurias turėtų prisimokėti pats pacientas iki kalendorinių metų pabaigos“, – Seime pasakojo viceministras.
Jo teigimu, priemokų krepšelis būtų aktualus tiems pacientams, kurie pasitarę su gydytoju ar vaistininku nusprendžia, kad mažiausią priemoką turintis vaistas jiems yra priimtinas. Pasak A. Pečkausko, ši priemonė daugiau kaip 120 tūkst. žmonių leistų sutaupyti.
Šiuo metu kompensuojamųjų vaistų priemokoms žmonės per metus išleidžia apie 15 eurų.
Matome neproporcingai augančias valstybės biudžeto išlaidas, skiriamas dengti žmogaus priemokoms už brangius ir brangiausius vaistus jų grupėse.
Be to, ketinama nustatyti maksimalias priemokas už kompensuojamas medicinos pagalbos priemones – jų riba neviršytų 50 proc. bazinės kainos. Dabar priemokų lubos galioja tik vaistams ir sudaro 20 proc. bazinės kainos.
A. Pečkausko teigimu, valstybė dabar kompensuojamiesiems vaistams skiria daug lėšų.
„Matome neproporcingai augančias valstybės biudžeto išlaidas, skiriamas dengti žmogaus priemokoms už brangius ir brangiausius vaistus jų grupėse. Stebime tendencijas, kad pacientai, vaistus gaunantys visiškai nemokamai, paprastai linkę rinktis brangesnius ar net brangiausius vaistus tose pačiose jų grupėse, taip skatinamas neracionalus vaistų vartojimas“, – Seime sakė viceministras.
„Lietuvoje skiriama nuo bendros sveikatos priežiūrai skiriamos sumos išlaidų dalis yra viena didžiausių Europoje ir tarp EBPO šalių, kai tuo tarpu naujų vaistų prieinamumas yra vienas prasčiausių“, – pridūrė jis.
Anot A. Pečkausko, tai patvirtina kasmet vis didėjantis ir naikintinų vaistų kiekis. Pasak jo, pernai iš gyventojų surinkta apie 30 tonų vaistų: „Tai yra šeši sunkvežimiai įsigytų, tačiau nesuvartotų vaistų“.
Pasak jo, vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai renkasi brangiausius kompensuojamus vaistus.
„Šios amžiaus grupės pacientai juda link tikrai neracionaliausio vaistų vartojimo, tai yra apie 60 proc. atvejų renkasi brangesnį arba brangiausią vaistinį preparatą iš esančių grupėje. Mūsų siūlymas yra kompensuoti tik vaisto su mažiausia priemoka priemokas“, – Seime tvirtino viceministras.
Pasak jo, dabar Lietuvoje beveik 1,2 mln. pacientų vartoja kompensuojamuosius vaistus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių3
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...