Lietuva – antroje vietoje pagal mokinių rūkymą: gydytojai įspėja apie pasekmes

74-erių Stasys iš Rokiškio kelis kartus per metus turi atvažiuoti į Vilnių. Čia jis gydosi plaučių vėžį. Kai prieš septynerius metus išgirdo šią diagnozę, ji jam atrodė kaip nuosprendis.

„Nebuvo kitos minties, tik kam plaktukus padovanoti. Gyveni, turi replių, plaktukų, įvairių įrankių, o čia – vėžys, ir žinai, kad mirsi. Kitos minties nebuvo“, – tuo metu išgyventomis mintimis dalijosi rokiškėnas Stasys Samulionis.

Taip liūdnai Stasys buvo nusiteikęs, nes nemažai pažįstamų mirė nuo šios ligos. Medikai sako, kad 80–90 proc. plaučių vėžio atvejų priežastis – rūkymas. Stasys su pertraukos rūkė penkiolika metų. Pirmą cigaretę surūkė jaunystėje.

Medikai sako, kad rūkymas visai ne žaidimas. Rūkaliai 20 kartų dažniau nei nerūkantieji suserga plaučių vėžiu.

„Pastaraisiais metais Lietuvoje diagnozuojama apie 1,5 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų, ir apie 1,2 tūkst. žmonių nuo šios ligos miršta“, – liūdna statistika pasidalijo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja Giedrė Smailytė.

Nieko stebėtino, kad Stasio viltys išgyventi, išgirdus, kad serga ketvirtos stadijos plaučių vėžiu, nebuvo didelės.

„Labai gerų žinių nėra. Sergančiųjų plaučių vėžiu išgyvenamumas iki penkerių metų – 10–15proc.“, – sakė G.Smailytė.

Vis dėlto, anot gydytojų, atsiradus naujų kompensuojamųjų vaistų, gydymo rezultatai pastaraisiais metais gerėja.

„Dabar jau galime kalbėti apie ligonio, kuris serga ketvirtos stadijos plaučių vėžiu, gyvenimo trukmę iki penkerių metų arba daugiau. Anksčiau jie gyvendavo iki metų“, – pabrėžė NVI krūtinės chirurgas Saulius Cicėnas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Lietuvoje apie 80 proc. plaučių vėžių diagnozuojama trečios ir ketvirtos stadijos, nes iš pradžių žmogus ligos nejaučia.

„Sunerimti turėtų priversti atsidaręs nuovargis, sumažėjęs darbingumas, neaiškus prakaitavimas, kosulys“, – apie pirmuosius simptomus kalbėjo S.Cicėnas.

Medikai perspėja, kad klaidinga manyti, jog kaitinimasis tabakas, kurį pamėgo jaunimas, nekenksmingas.

„Vartojant šiuos produktus juose išsiskiria nikotinas. Nesvarbu, ar tai įprastos, ar elektroninės cigaretės, kaitinamasis tabakas“, – sakė NVI vėžio epidemiologė Rūta Everatt.

Nikotinas sukelia stiprią priklausomybę ir žaloja ne tik plaučius.

„Paveikia smegenis. Ypač jaunų žmonių, paauglių. Kadangi smegenys vystosi iki 25-erių metų, tai paveikia įvairias smegenų sritis, kurios atsakingos už mokimąsi, dėmesio koncentraciją, nuotaikas“, – akcentavo R.Everatt.

Tačiau būtent tarp jaunimo elektroninės cigaretės ypač populiarėja.

‚Lietuva yra antroje vietoje Europoje pagal rūkymą tarp 15–16 metų mokinių. Per pastarąjį mėnesį e.cigaretes vartojo 31 proc. mokinių Lietuvoje, o Europoje – 14 proc.“, – nuostabą keliančia statistika pasidalijo NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus atstovė Rūta Gedminienė.

Jaunimui privilioti naujieji tabako gaminiai gaminami įvairių skonių, nors e.cigaretės su skoniais Lietuvoje uždraustos, kaitinamajam tabakui vis dar taikoma išimtis. Pernai cigaretes rūkė 31 proc. gyventojų nuo 15 iki 64-erių. E.Cigaretes ir kaitinamojo tabako gaminius – po 3 proc.