- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keliomis lėtinėmis ligoms sergantiems pacientams – vadinamiesiems poliligotiems – atsivėrė daugiau gydymo galimybių. Skirtingose Lietuvos gydymo įstaigose įgyvendinami projektai, kurių metu diegiami inovatyvūs ir veiksmingi paslaugų teikimo modeliai. Pirmieji rezultatai rodo, kad pacientų, dalyvavusių projektuose, būklė itin pagerėjo, normalizavosi daugelis jų sveikatos rodiklių.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad nors nemaža dalis mūsų visuomenės narių serga lėtinėmis ligomis, tačiau jų gydymui iki šiol buvo skirtas nepakankamas dėmesys. „Kas penktas mūsų visuomenės narys serga dviem ir daugiau lėtinių ligų ir pagal šį rodiklį esame Europos Sąjungos paraštėse. Mūsų sveikatos būklė tiesiogiai lemia mūsų gyvenimo kokybę, todėl didelė dalis visuomenės dėl sveikatos problemų negali ja mėgautis. Sveikatos sistemos perorientavimas į paslaugas, kurios prisideda prie kokybiško gyvenimo užtikrinimo, yra vienas svarbiausių šiandienos uždavinių“, – sako A. Dulkys.
Keliose dešimtyse šalies gydymo įstaigų yra pradėti bandomieji projektai, kurių metu pacientais, sergančiais dviem ir daugiau lėtinių neinfekcinių ligų, rūpinasi specialiai suburtos medikų komandos ir atvejo vadybininkai ar slaugytojos. Projektų metu išbandomi inovatyvūs ir veiksmingi paslaugų teikimo modeliai – nuo įtraukios atvejo vadybos iki pažangių kompleksinių gydymo metodų. Planuojama, kad baigus projektus bus apmokyta daugiau nei 700 medikų ir specialistų.
Sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad poliligotumas sukuria neigiamas pasekmes pacientui, jo artimiausiai aplinkai ir sveikatos sistemai: didina ankstesnio mirtingumo, negalios, žemos gyvenimo kokybės ir kitas rizikas.
Jau žinomi pirmieji rezultatai
Pirmuosius tris projektus įgyvendino ir rezultatus apibendrino VšĮ Karoliniškių poliklinika, VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika ir Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centras. Pasak VšĮ Karoliniškių poliklinikos projektą koordinavusios direktoriaus pavaduotojos medicinai Larisos Sergejevos, dalyvauti projekte jiems buvo ypač aktualu, nes poliligotumas siejamas su vyresniu amžiumi, o šios poliklinikos pacientai – bene vyriausi Vilniaus mieste. Į projektą buvo pakviesta 210 sergančių arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu su blogesne glikemijos kontrole poliklinikos pacientų.
„Pagerėję pacientų sveikatos rodikliai viršijo lūkesčius: 43 proc. sumažėjo arterinis kraujo spaudimas, net 66 proc. normalizavosi glikozilinto hemoglobino rodiklis, 72 proc. pacientų stebėti teigiami lipidogramos pokyčiai. Sunkiau sekėsi mažinant pacientų kūno masę, tačiau ir čia per du metus visi kartu ištirpdė net 600 kilogramų svorio“, – rezultatus pristatė L. Sergejeva.
Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) specialistai akcentavo, kad dėl taikomų sprendimų gerokai išaugo pacientų įsitraukimas į gydymo procesą, o tai atsispindėjo ir pasiektuose rezultatuose. Vilkijos projekte iš viso dalyvavo 245 pacientai iš penkių gydymo įstaigų: VšĮ Garliavos PSPC, VšĮ Kybartų PSPC, VšĮ Pakaunės PSPC, VšĮ Vilkijos PSPC ir VšĮ Lekėčių ambulatorija.
„Atvejo vadybininkas – gyvensenos medicinos specialistas projekte atliko tai, ko taip trūksta mūsų pacientams: užtikrino holistinį paciento ištyrimą, sudarė individualų paciento planą ir kontroliavo, kaip pacientui sekasi jį vykdyti. Pacientas turėjo nuolatinę priežiūrą, kontrolę ir palaikymą nustatytiems sveikatos rodikliams pasiekti“, – sakė gyvensenos medicinos specialistė Vilma Verygienė, kuri kartu su kolege Aiste Kučinskiene koordinavo Vilkijos PSPC poliligotų pacientų sveikatos priežiūros modelio diegimo projektą.
Apibendrinus pirmųjų trijų įgyvendintų projektų rezultatus, 665-ių dalyvių sveikata pagerėjo taikant kompleksines priemones. Ypač pravertė technologijos – mobiliosiomis programėlėmis medikų ir specialistų komandoms buvo perduodami pacientų sveikatos rodikliai. Tai leido operatyviai priimti sprendimus, užtikrinančius ligos kontrolę. Pirmųjų užbaigtų projektų dalyviais rūpinosi 127 medikų ir specialistų komandos, o visą procesą koordinavo atvejo vadybininkai (arba slaugytojos).
Visus keturiolika bandomųjų projektų planuojama pabaigti iki 2023 metų liepos mėnesio. Jie tiesiogiai palies apie 5 tūkst. pacientų. Projektams įgyvendinti iš Europos Sąjungos investicijų fondų buvo skirta 10,5 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenės sraigtasparnis iš užsienio į Kauną gabeno donoro organą5
Iš užsienio į Kauną buvo pergabentas donoro organas, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Plungės gydymo įstaigose apsilankęs A. Dulkys pristatė planuojamas priemones, kurios mažins eiles ir krūvį gydytojams11
Pirmadienį, kovo 20 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Plungės gydymo įstaigose: greitosios medicinos pagalbos stotyje, dviejose pirminės sveikatos priežiūros klinikose ir vietos ligoninėje. Kaip praneša Sveikatos apsaugos m...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 560 naujų atvejų, vienas žmogus mirė
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 560 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Šiauliuose ir Visagine pasiektas sergamumo gripu ir kitomis infekcijomis epideminis lygis
Praėjusią savaitę padaugėjus sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 epideminis sergamumo lygis pasiektas Šiaulių mieste bei Visagine. ...
-
Praėjusią savaitę Kauno klinikose užregistruotas 10-as šiemet efektyvus organų donoras2
Praėjusią savaitę Kauno klinikose užregistruotas 10-asis šiemet efektyvus organų donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). ...
-
Mokslininkai sukūrė nemokamą programėlę: iš balso atpažįsta, ar žmogus serga vėžiu4
Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai sukūrė programėlę, kuri iš žmogaus balso atpažįsta, ar jis serga gerklų vėžiu. Tokia programėlė skirta telefonams ir pritaikyta gerklų vėžiui nustatyti. Medikai sako, kad inovacija pad...
-
Tarnyba: „Lidomed-Bio“ biorezonansiniai prietaisai negali būti platinami Lietuvoje
Bendrovės „Lidomed-Bio“ gaminami biorezonansiniai prietaisai nebuvo įvertinti pagal jiems taikomus reikalavimus, todėl negali būti platinami Lietuvoje, jie nėra tinkami gydymui, pirmadienį pranešė Valstybinė akreditavimo sveikatos pr...
-
Brango privačių odontologų paslaugos: pacientų tai neatbaido, tad specialistai tuo naudojasi?4
Suskaudus dančiui, gyventojai dažnai susiduria su dilema: privačioje klinikoje teks išleisti nemažai pinigų, o miesto poliklinikoje eilėje pas odontologą gali tekti laukti ir mėnesį. Privatūs kabinetai tuo naudojasi, nes brangstančios paslaug...
-
SAM: pacientų registracija internetu pernai buvo rekordinė
Vis daugiau gyventojų ir gydymo įstaigų pasinaudoja galimybe registruoti pacientus konsultacijoms pas gydytoją per Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinę sistemą. Pernai registracijų skaičius viršijo 3,6 mln. kartų, &scar...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 46 nauji atvejai, du žmonės mirė
Per praėjusią parą nustatyti 46 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo pirmadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...