- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, minėdamas Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitę, kuri šiemet vyks gegužės 16–22 d., kviečia pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatitų bei primena, kad yra veiksmingas šių ligų gydymas.
Europoje kasmet vykstančių Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės iniciatyvų tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus bei skleisti svarbią žinią visuomenei, koks svarbus šių infekcijų ankstyvas diagnozavimas, kuris leidžia laiku pradėti veiksmingą gydymą bei pristabdyti ŽIV progresavimą į AIDS arba visiškai išgydyti virusinį hepatitą C.
Kas yra virusinis hepatitas C?
Hepatitas C yra kepenų uždegimas, kurį sukelia hepatito C virusas. Virusas gali sukelti tiek lėtinį, tiek ūminį kepenų pažeidimą. Kepenys neturi skausmo receptorių, todėl susirgę virusiniu hepatitu C žmonės dažnai nejaučia jokių simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus. Susirgus, ligos simptomai (bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas) dažniausiai pasireiškia po kelių mėnesių. Kiek rečiau pasitaiko karščiavimas, odos niežulys, dešinės pašonės ar sąnarių skausmai. Užsikrėtę hepatito C virusu, 15–45 proc. ligonių pasveiksta savaime per 6 mėn., kiti suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C. Daugumai (70 proc.) pacientų išsivysto lėtinis kepenų uždegimas, kuris per 20–40 metų gali progresuoti į kepenų cirozę ar pirminį kepenų vėžį, tai yra negrįžtamas kepenų pažeidimas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2019 m. įvertino, kad nuo hepatito C mirė apytiksliai 290 tūkst. žmonių, daugiausiai dėl cirozės ir pirminio kepenų vėžio.
Kaip plinta virusinis hepatitas C?
Infekcijos šaltinis yra hepatitu C sergantis žmogus. Hepatito C virusas paprastai plinta per kraują, rečiau per lytinius santykius, taip pat gimdymo metu serganti motina gali užkrėsti naujagimį. Hepatito C virusas neplinta per motinos pieną, maistą, vandenį ar atsitiktinį kontaktą (apsikabinant, bučiuojantis).
ŽIV – kas tai?
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) – infekcija, kuri silpnina žmogaus imuninę sistemą, naikindama baltuosius kraujo kūnelius. Užsikrėtęs šiuo virusu žmogus tampa neatsparus kitoms ligoms (tuberkuliozei, vėžiui ir kt.). Paskutinė ŽIV ligos stadija – įgytas imunodeficito sindromas (AIDS), kuris nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama viena iš AIDS indikacinių ligų (Kapoši sarkoma, ŽIV išsekimo sindromas, stemplės kandidozė ir kt.). UNAIDS duomenimis, 2020 m. nuo AIDS sukeltų ligų mirė 680 tūkst. žmonių.
ŽIV kelerius metus ar net dešimtmečius gali progresuoti be jokių simptomų. Pavojinga tai, kad žmonės nejausdami jokių ligos požymių, gali šia infekcija užkrėsti kitus, patys to net nežinodami.
Svarbu pažymėti, kad ŽIV užsikrėtę žmonės, vartojantys antiretrovirusinius vaistus neperduoda ŽIV savo seksualiniams partneriams, nes yra slopinamas viruso dauginimasis. Todėl ankstyva prieiga prie antiretrovirusinės terapijos ir parama norint toliau gydytis yra labai svarbi ne tik siekiant pagerinti ŽIV užsikrėtusių žmonių sveikatą, bet ir užkirsti kelią ŽIV plitimui.
Kaip plinta ŽIV?
Infekcijos šaltinis yra ŽIV užsikrėtęs žmogus. ŽIV plinta lytinių santykių metu, per kraują, taip pat jį gali perduoti motina vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Šiuo virusu neužsikrečiama per įprastą kasdienį sąlytį, pavyzdžiui, apsikabinant, spaudžiant rankas arba dalinantis asmeniniais daiktais.
Pasitikrinti dėl ŽIV ir hepatitų pirmiausia rekomenduojama asmenims, turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiuoju ŽIV; asmenims, turintiems vieną ir daugiau atsitiktinių lytinių partnerių per mėnesį; asmenims, teikiantiems seksualines paslaugas už atlygį; vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais; asmenims, patyrusiems lytinę prievartą; narkotines ir psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims; asmenims, sergantiems sifiliu, gonorėja, chlamidioze ir lytinių organų pūsleline; rizikos grupėms priklausantiems asmenims (jūreiviams, kaliniams, medikams ir kt.).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: sulaukęs pensinio amžiaus dirbti svarstytų kas antras lietuvis6
Apklausos rodo, kad sulaukęs pensinio amžiaus svarstytų dirbti ir kas antras žmogus Lietuvoje, bet jų tikslas – išlaikyti užimtumą, o ne užsidirbti. Naujausi tyrimai rodo, kad ankstyva pensija kenkia sveikatai, o darbas pensiniame amžiuje...
-
Kepenų transplantacija: kokios procedūros perspektyvos Lietuvoje?
Šiuo metu Lietuvoje kepenų transplantacijos laukia 100 žmonių, iš jų – trylika vaikų. Kasmet donorų paaukoti organai išgelbsti 15–20 žmonių gyvybes, o operacijų poreikis nuolat auga. Koks ateities kelias yra tinkamiaus...
-
Iš Šiaulių ligoninės šiais metais išskraidinta antroji organų donoro širdis
Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centre penktadienį registruotas potencialus organų donoras. Centro operacinėje dirbo iš Kauno ir Vilniaus klinikų atvykusi chirurgų komanda, kuri per beveik penk...
-
PSO nemato pagrindo nerimui dėl beždžionių raupų: ji ne tokia pat kaip COVID-191
„Visuomenė neturėtų nerimauti dėl šios ligos. Ji ne tokia pati kaip COVID-19“, – penktadienį per organizacijai priklausančių šalių trumpą spaudos konferenciją Ženevoje teigė PSO ekspertė Sylvie Briand. Nepaisant to,...
-
Kauno klinikų medikai ir Endželos pozityvumas padėjo jai įveikti ūminę mieloleukemiją
56-erių metų Endželos ligos istorija prasidėjo prieš kiek daugiau nei metus. „Supratau, kad kažkas yra negerai, kai išbėrė visą kūną ir nukrito svoris“, – prisiminė Endžela. Vėliau paaiškėjo diagnozė &ndash...
-
Suomijoje patvirtintas pirmas užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis
Suomijoje nustatytas pirmas užsikrėtimo beždžionių raupais atvejis. Tai penktadienį pranešė šalies medicinos tarnybų atstovai, kuriais remiasi portalas „Yle“. ...
-
Teismas atmetė ieškinį dėl žalos žmogui gydymo įstaigoje užsikrėtus COVID-191
Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo, kai žmogus užsikrėtė COVID-19 gydymo įstaigoje ir vėliau m...
-
Premjerė ir sveikatos specialistai moterims primena apie būtinybę pasitikrinti
Artėjant gegužės 28-ajai – Tarptautinei moterų sveikatos gerinimo dienai, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina Lietuvos moteris labiau rūpintis savimi ir ...
-
Vakcina nuo ŽIV tampa vis realesnė: kodėl to laukti teko beveik 40 metų?
Dešimtmečius vykdyti tyrimai artėja prie finišo – pelno nesiekianti mokslinių tyrimų organizacija – Tarptautinė AIDS vakcinų iniciatyva (International AIDS Vaccine Initiative – IAVI) ir biotechnologijų bendrovė „Mo...
-
ES planuoja centralizuotai pirkti vakcinas nuo beždžionių raupų3
Europos Sąjunga (ES) tariasi dėl centralizuoto vakcinų bei vaistų nuo beždžionių raupų pirkimo, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP sakė Europos Komisija, nurodžiusi, kad dėl detalių turėtų būti sutarta „artimiausiomis dienomis“....