Kritinės būklės pacientams taikomas metodas padeda laimėti laiko

  • Teksto dydis:

EKMO (ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos) metodas Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose kasmet pritaikomas 35-40 pacientų, 60 procentų atvejų – dėl širdies patologijos, tačiau šios COVID-19 pandemijos laikotarpiu tokiu metodu VUL Santaros klinikose teko gelbėti ir 19 naujuoju virusu užsikrėtusių pacientų.

Tai pat kaip ir kitose pasaulio šalyse, Lietuvoje šis metodas taikomas tik kritiškai sunkiems ligoniams, dažniausiai po širdies operacijų arba dėl labai sunkaus plaučių pažeidimo, kuriems mirties rizika labai didelė ir kitu būdu jie neturėtų galimybės pasveikti.

Kaip praneša gydymo įstaiga, šiuo metu keturių kritinės būklės pacientų gyvybė dar yra priklausoma nuo EKMO sistemos, o keturi jau pasveikę.

Ingai iš Biržų rajono teko didžiulis išbandymas:  moteris užsikrėtė koronavirusine infekcija būdama nėščia. 21 nėštumo savaitę atvykus į VUL Santaros klinikas paaiškėjo, kad vaisius jau yra žuvęs, tačiau iškilęs ir didelis pavojus pačios moters gyvybei: būklė buvo kritiškai sunki, pacientę teko intubuoti ir taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją.

Kaip teigia Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro II anesteziologijos-reanimacijos skyriaus vedėjas prof. Robertas Samalavičius, plaučių ventiliacijos procedūra negalėjo užtikrinti pakankamų kraujo dujų apytakos rodiklių, hipoksija smarkiai pažeidė plaučius, todėl pacientės gyvybei gelbėti skubiai buvo prijungta ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos (EKMO) sistema.

Koronavirusinei infekcijai komplikuojantis ir esant kritinei paciento būklei dėl ypač sunkaus plaučių pažeidimo sutrinka kraujo prisotinimas deguonimi. Prijungus EKMO sistemą, veninis paciento kraujas prisotinamas deguonies, pašalinamas anglies dioksidas, ir toks kraujas grįžta į paciento kraujo apytaką.

„Tuo metu plaučiai visiškai nefunkcionavo, bet juos šešių dienų laikotarpiu pavadavo EKMO sistema. Plaučių funkcijai ėmus gerėti, pacientę jau buvo galima atjungti nuo mūsų aparato, o dar po kelių parų – ir nuo plaučių ventiliavimo aparato. Moteris pasveiko“, – pasakoja prof. R. Samalavičius.

Pasak Akušerijos ir ginekologijos centro vadovės prof. Dianos Ramašauskaitės,  2020 metais VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre gimdė 25 teigiamą COVID-19 testą turėjusios gimdyvės: 17 iš jų sirgo besimptome, 8 – lengva ir  tik ši moteris sirgo sunkia ligos forma, kurios gyvybę medikams pavyko išsaugoti, pritaikius šiuolaikines technologijas.  

EKMO sistemos prijungimas – paskutinio pasirinkimo metodas pačių sudėtingiausių ligonių grupei: iš pradžių pacientui pradeda trūkti deguonies, ir jis gauna papildomo deguonies; jei to nepakanka, duodama didelės tėkmės deguonies; jei ir to nepakanka, ligonis intubuojamas, jam taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, bet jei plaučių membrana tiek pažeidžiama, kad deguonies apytaka nebegali vykti, vienintelis pasirinkimas lieka EKMO.

Santaros klinikos šį metodą, kurio iniciatorius buvo  Kardiochirugijos centro vadovas prof. Vytautas Sirvydis, ėmė taikyti 1999 metais. Iš pradžių EKMO sistema buvo taikoma širdies funkcijai pavaduoti, o 2009 metais, H1N1 gripo pandemijos laikotarpiu, buvo panaudota ir plaučių funkcijai pavaduoti, tais pačiais metais – pacientui gaivinti, sustojus širdžiai. 

EKMO sistemos prijungimas ligonio negydo, jis tik suteikia daugiau laiko ligonį gydyti kitomis priemonėmis. Taikant šį metodą apie 50 proc. ligonių pasveiksta.

Santaros klinikose, tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, pandemijos laikotarpiu  gydomi sunkiausių būklių pacientai, kurių gyvybei išgelbėti taikomas modernus gydymas ir technologijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių