Quantcast

Kritika valdžios planui: tai taip pat saugu, kaip būti su žmogumi, prie įėjimo pabučiavusiu kryželį

  • Teksto dydis:

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pasisakė apie svarstymus į galimybių pasą įtraukti neigiamą koronaviruso testą. Pasak eksperto, neigiamas testas nesuteikia jokio saugumo ir jo vienintelė nauda yra padidėjęs testavimas populiacijoje.

„Vykstant diskusijomis apie neigiamo testo įtraukimą į galimybių pasą, dažnai kaip pavyzdys nurodoma Danija. Imant patirtį iš kitų šalių, visada sveika pasižiūrėti, ar situacija tose šalyse yra palyginama su situacija Lietuvoje. Tai pažiūrėkime, kokia situacija yra Danijoje. Lyginant septynių dienų skaičius, Danijoje fiksuojama keturis kartus mažiau naujų atvejų, devynis kartus mažiau mirčių milijonui gyventojų. Ligoninėse šiuo metu yra vienuolika kartų mažiau COVID-19 pacientų. Bet testuojama yra šešis kartus daugiau“, – situaciją komentavo ekspertas.

Kaip jau ne kartą minėjau, neigiamas testas nesuteikia jokio saugumo ir jo vienintelė nauda yra padidėjęs testavimas populiacijoje.

„Neabejoju, Danijoje epidemiją valdančios institucijos turi kur kas daugiau kompetencijų ir reakcijos laikas į prastėjančią situaciją skaičiuojamas dienomis, o ne mėnesiais. Kaip jau ne kartą minėjau, neigiamas testas nesuteikia jokio saugumo ir jo vienintelė nauda yra padidėjęs testavimas populiacijoje. Uždaroje patalpoje neturint skiepo leisti laiką su neigiamą testą gavusiais žmonėmis yra panašiai saugu, kaip leisti laiką su žmonėmis, kurie vietoj neigiamo testo pabučiavo kryželį pakabintą prie įėjimo. Tikimybė užsikrėsti priklausys nuo bendro populiacijos sergamumo ir taikomų kitų saugumo priemonių (kaukės, atstumas, ventiliacija), bet ne nuo to, ar buvo gautas neigiamas testas ar ne. Kodėl taip yra, galite pasiskaityti čia. Tai nereiškia, kad nereikia diskutuoti ir svarstyti. Bet bendro konteksto užmiršti nereikėtų“, – tvirtino duomenų mokslininkas.

Kaip skelbė premjerė Ingrida Šimonytė, Sveikatos apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį pateiks konkrečius siūlymus, kaip būtų organizuojamas galimybių paso norinčių gyventojų testavimas dėl koronaviruso.

„Galimybių pasą Lietuva turės, jei tą kalbate, kurį nacionalinį bandome kurti, kai išspręsime, kas testuos žmones, kurie norėtų jį turėti. Pirmadienį Sveikatos apsaugos ir Ekonomikos ministerijos turi ateiti su konkrečiais pasiūlymais“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime į klausimą, kada gali būti įdiegtas galimybių pasas, atsakė I. Šimonytė.

Anot jos, testavimo apkrovos dėl galimybių paso daugiausiai augtų didžiuosiuose miestuose, ir reikia įvertinti, kaip būtų galima plėsti testavimą, ar būtų įtrauktas privatus sektorius.

„Pirmiausia reikia žinoti, koks algoritmas yra optimalus, kas galėtų tai daryti, jei vaistininkus pasitelktume, ar pakaktų pasiūlos, kad patenkintumėm paklausą. Labai didelė disproporcija veikiausiai bus tarp poreikio ir jo pasiskirstymo geografiškai, nes daugiausiai pageidaujančių šį pasą gauti testavimo būdu greičiausiai bus didžiuosiuose miestuose“, – kalbėjo premjerė.

Anot jos, jau šiuo metu Vilniuje per savaitę atliekama apie 40 tūkst. koronaviruso testų, tad reikia įvertinti, kiek įmanoma konkrečiose vietose testavimo pajėgumus išplėsti, ar tai galėtų būti privatus sektorius.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusią savaitę pristatė idėją įteisinti vadinamąjį galimybių pasą. Jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.

Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.

Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių