Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.

Kokie yra pagrindiniai rizikos veiksniai?

Pasak prof. O. Dobilienės, pagrindiniai rizikos veiksniai širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti yra aukštas kraujospūdis, nesveika mityba, didelis cholesterolio kiekis, diabetas, oro tarša, nutukimas, rūkymas, inkstų ligos, fizinis pasyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir stresas.

„Yra keletas modifikuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuriuos galime keisti, pavyzdžiui, elgsenos veiksniai: rūkymas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, didelis valgomosios druskos vartojimas, ir metaboliniai veiksniai: nereguliuojamas ir per aukštas kraujospūdis, didelis gliukozės kiekis, nutukimas, didelis blogojo – mažo tankio lipoproteinų (MTL) – cholesterolio kiekis ir cukrinis diabetas. Svarbūs ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, aplinkos oro tarša, triukšmas“, – kalbėjo specialistė.

Rekomendacijos rizikoms valdyti

O. Dobilienės teigimu, didžiąją dalį mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų lemia tokie rizikos veiksniai kaip padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nutukimas ar diabetas: „Jų galima išvengti arba juos kontroliuoti keičiant gyvenseną, mitybą, reguliariai mankštinantis, metus rūkyti, kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje.“

Profesorė pažymėjo, kad sveiką mitybą turėtų sudaryti įvairūs neperdirbti ir švieži maisto produktai, įskaitant daug vaisių ir daržovių, neskaldytų grūdų, riešutų ir maisto produktų, kuriuose yra mažai sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos. Reikėtų nevartoti perdirbtų maisto produktų ir gerti daug vandens.

Taip pat rekomenduojama būti fiziškai aktyviam: „Suaugusieji (18–65 metų) ir senjorai (65 metų ir vyresni) turėtų stengtis kiekvieną savaitę bent 150 minučių užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla arba bent 75 minutes užsiimti didelio intensyvumo fizine veikla. Vaikai ir paaugliai kasdien turėtų užsiimti ne mažiau kaip 60 minučių vidutinio arba didelio intensyvumo fizine veikla.“

Be to, O. Dobilienė akcentavo, kad kraujospūdžiui kontroliuoti ar cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti skirti medikamentai turi būti vartojami nuolat, laikantis paskirto gydymo režimo ir žinant, kokių tikslų siekiama.

Būtina nedelsiant kreiptis pagalbos

Profesorė perspėjo, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra įvairios, todėl jų simptomai taip pat gali skirtis. Kai krūtinės angina (sindromas, atsirandantis dėl sutrikusio širdies raumens aprūpinimo maisto medžiagomis ir deguonimi) pasireiškia klasikiniais požymiais, diagnozuoti nesunku.

„T. y. kai krūtinės angina pasireiškia spaudimu, maudimu, buku skausmu už krūtinkaulio ar kairėje krūtinės ląstos pusėje, galinčiu plisti į kairę ranką vidine jos dalimi, į petį, kaklą. Tokie skausmai, provokuojami fizinio krūvio ar streso, trunka iki 10–15 minučių, praeina nutraukus fizinį krūvį. Ilgiau užsitęsęs skausmas su prakaito pylimu, dusuliu ar bendru silpnumu gali rodyti besivystantį miokardo infarktą. Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – pabrėžė O. Dobilienė ir pridūrė, kad, sulaukus tam tikro amžiaus, reikėtų tikrintis reguliariai.

Būtina profilaktiškai pasitikrinti tiems, kurie turi nepalankų genetinį polinkį.

Pasak jos, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų, padeda nustatyti žmones, kurių padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tai šiuos žmones paskatina imtis gyvensenos pokyčių, nustačius sveikatos sutrikimų gali būti taikomas medikamentinis gydymas: „Būtina profilaktiškai pasitikrinti tiems, kurie turi nepalankų genetinį polinkį – kai tarp pirmos eilės giminaičių buvo jaunesnių kaip 65 metų moterų ir jaunesnių kaip 55 metų vyrų, sirgusių išemine širdies liga, miokardo infarktu, ar buvo staiga mirusių.“

Inovatyvios technologijos gelbsti

O. Dobilienė teigė, kad šiais laikais tiriant ir gydant kraujotakos sistemą svarbų vaidmenį atlieka inovatyvios technologijos. Anot jos, išmanieji laikrodžiai, telefonai, elektrokardiogramos registracijos prietaisai padeda vertinant širdies ir kraujagyslių sistemos parametrus – pulsą ir jo dažnį, širdies ritmo sutrikimus, kraujospūdį, kraujo įsotinimą deguonimi.

„Pacientai gali vertinti savo pulso dažnį sportuodami ar užsiimdami kita fizine veikla, identifikuoti širdies ritmo sutrikimus tardamiesi su gydytojais, užtikrinti kraujospūdžio kontrolę. Tikimasi, kad ateityje taip galėsime stebėti ir kraujo parametrus, kuriais galima monitoruoti širdies nepakankamumą, įvertinti miokardo infarkto vystymosi riziką“, – sakė profesorė.

Žemaitijoje gyvenantis pensininkas Vytas pasidalijo patirtimi, kaip susidraugavo su išmaniosiomis technologijomis: „Anūkai man padovanojo išmanųjį laikrodį vien dėl to, kad galėčiau visuomet stebėti savo kraujospūdį. Iš pradžių galvojau, kad tai pinigų švaistymas, nebuvau pratęs visuomet nešioti laikrodį.“

Senolis prisipažino, kad jau ilgą laiką turėjo problemų dėl kraujospūdžio, todėl, gydytojų nurodymu, turėjo dažnai jį tikrinti, o rodiklius – užsirašyti. Laikrodis, anot jo, tai palengvino – dabar viskas vyksta daug greičiau ir paprasčiau.