- technologijos.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
COVID-19 diagnostika įprastai užtrunka bent kelias valandas. Tačiau šunims tereikia minutės.
Oro uoste Helsinkyje šiuo metu jau dirba keturi Helsinkio universitete treniruoti šunys. Jų darbas – COVID-19 pacientų atpažinimas. Šuns uoslė yra tokia jautri, kad dar prieš kelis dešimtmečius pastebėta, kad jie gali užuosti ligas. Ligos ir imuninės sistemos reakcija į jas keičia kai kuriuos biocheminius procesus žmogaus kūne. Tie pokyčiai turi įtakos ir kvapui. Nors kvapų skirtumai tarp sergančių ir sveikų žmonių yra nedideli, šunų nosys geba juos atskirti. Mokslininkai jau kurį laiką eksperimentuoja su šunimis, kurie gali atpažinti vėžiu sergančius žmones.
Dar pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje pastebėta, kad šunys taip pat gali būti išmokyti atpažinti ir šia liga sergančius žmones. Tiesą sakant, mokslininkai sako, kad keturkojams mūsų draugams tai net nėra labai sudėtinga – COVID-19 ligą atpažįstančių šunų treniravimas yra labai greitas ir tikslus. Taigi, dabar keturi šunys jau dirba Helsinkio oro uoste, nors tiesiogiai žmonių jie neuosto.
Norint įdarbinti šunis oro uoste, reikia apgalvoti nemažai faktorių. Kai kurie žmonės šunų bijo, kiti jiems yra alergiški. Galiausiai, ir kai kurie šunys tiesiog negali dirbti triukšmingoje oro uosto aplinkoje. Taigi, mokslininkai sukūrė specialią testavimo procedūrą.
Scanpix nuotr.
Išsitirti norintis žmogus (keleivis arba oro uosto darbuotojas) ateina į tam skirtą punktą. Čia jis pats pagal instrukciją ima savo odos tepinėlius. Tuo metu šuo ir jo prižiūrėtojas laukia už sienos. Atėjus laikui, šuo ima uostyti tepinėlius ir informuoja prižiūrėtoją, jei užuodžia COVID-19 ligos požymius. Šuns nuomonė, žinoma, nėra galutinė diagnozė – jei šuo nustato ligą, žmogus siunčiamas išsamesniam testavimui. Tačiau šuns nosies tikslumas yra toks aukštas, kad jei liga nėra nustatoma, galima laikyti, kad žmogus ja neserga.
Tyrimai rodo, kad šunų nosys COVID-19 sergančius žmones aptinka su 94-100 proc. tikslumu. Negana to, mokslininkai mano, kad šunys gali aptikti COVID-19 ligą anksčiau nei įprasti laboratoriniai metodai. Geriausia tai, kad šunų mokymai trunka tik kelis mėnesius. Šunys yra praktiškai visiškai atsparūs COVID-19, todėl jiems pavojus nekyla.
Tiesa, toks šunų darbas dar nėra įtvirtintas teisės aktuose, todėl visa tai kol kas tėra eksperimentas. Tačiau mokslininkai mano, kad šunys suteikia galimybę labai greitai patikrinti labai daug žmonių, todėl ateityje jie bus itin reikalingi oro uostuose ir kitose aukšto intensyvumo žmonių srauto vietose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas5
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui5
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...