- Evelina Zenkutė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai įspėja – onkologiniai susirgimai plinta lyg epidemija ir grasina vis jaunesniems žmonėms. Nepaisant šiurpios statistikos, diagnozuojant piktybinę ligą ir kovojant su ja, pasitelkiami modernūs ir vis geresnių rezultatų atnešantys ginklai.
Kertinė ašis – pacientas
Klaipėdos universitetinė ligoninė paslaugas, susijusias su onkologija, teikia visam Vakarų Lietuvos regionui. Po vienu stogu – gausus būrys įvairių sričių specialistų, moderni įranga ir reikiamų tyrimų pasiūla. Onkologinių susirgimų kompleksinė diagnostika ir gydymas šiuolaikinėmis priemonėmis ir yra viena prioritetinių ligoninės sričių.
Onkologinę pagalbą sudaro ankstyva ir tiksli diagnostika, kokybiškos gydymo paslaugos, pasitelkiant kvalifikuotus įvairaus profilio specialistus ir modernią įrangą.
Ligoninė turi išskirtinę vėžio gydymo taktiką – kiekvieną savaitę vyksta įvairių specialybių gydytojų pasitarimai – multidisciplininiai konsiliumai.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas tvirtino, kad, diagnozuojant ir gydant onkologinius susirgimus, kertinė ašis yra pacientas.
"Svarbiausia – ligonio interesai. Ligoninės medikų pripažinimą rodo vis didėjantis pacientų srautas. Žmonės pas mus atvyksta ne tik iš visos Vakarų Lietuvos, bet ir didžiųjų šalies miestų. Kompleksinis atsakingas požiūris į onkologiją ir lemia, kad pasiekiame gerų gydymo rezultatų", – teigė A.Česas.
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas valdymui ir kokybei Virgilijus Vanagas akcentavo, kad A.Česas ir onkologai subūrė su onkologiniais susirgimais kovojančią komandą, ne tik demonstruoja aukštą onkologijos srities kompetenciją, bet ir ją derinančią su puikiomis vadybos žiniomis.
"Kalbant apie mediciną, dažnai medikas – puikus, bet tai dar nereiškia, kad jis bus toks pat geras vadybininkas. Ligoninei labai svarbu turėti žmogų, gebantį būti plataus konteksto strategu, darantį įtaką nacionaliniams procesams", – kalbėjo V.Vanagas.
Dėmesys – krūtų onkologijai
Šiuo metu Klaipėdos universitetinėje ligoninėje stiprinamas Krūtų chirurgijos sektoriaus, kuriame ir diagnozuojamas bei gydomas krūties vėžys, darbas.
Krūtų chirurgijos sektoriuje, kuriam vadovauja chirurgas onkologas Donatas Petrauskas, chirurgai atlieka tiek neapčiuopiamų krūties navikų operacijas, tiek krūtį tausojančias, tiek krūties šalinimo ir krūties atkūrimo operacijas.
Moterims siūlomi modernūs molekuliniai tyrimai, kurie būtini ankstyvai diagnostikai ir ligos progresavimo tikimybei nustatyti. Navikiniame audinyje tiriami specifiniai molekuliniai, genetiniai žymenys, kurie gydytojams padeda įvertinti ligos piktybiškumą ir parinkti optimalų gydymą.
Įtarus paveldimą vėžio sindromą, pacientė siunčiama genetiniams tyrimams ir genetiko konsultacijai.
Daug informacijos medikams suteikia ir Branduolinės diagnostikos skyriuje taikomi šiuolaikiniai neinvaziniai ir skausmo nesukeliantys tyrimų metodai.
Krūtį tausojančios operacijos ir po to taikomas gydymas spinduliais Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sergančiosioms ankstyvų stadijų vėžiu jau tapo gydymo standartu, kuris neretai yra ir alternatyva krūties pašalinimui.
Branduolinės medicinos centre pacientės gydomos naujausia šiuolaikine spindulinio gydymo įranga. Tobulėjančios spindulinio gydymo technologijos leidžia saugiai, nepažeidžiant šalia naviko esančių sveikų audinių ir organų, padėti vėžiu sergančioms pacientėms.
Padeda pasmerktiesiems
Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjo medicinos mokslų daktaro Algirdo Šlepavičius teigimu, onkologinių pacientų chirurginiam gydymui stengiamasi taikyti minimaliai invazinius metodus – laparoskopinę chirurgiją.
"Ligoninėje laparoskopiškai galime operuoti visus pilvo organus, pradedant skrandžiu ar blužnimi ir baigiant storąja žarna bei antinksčiais. Taip pat atliekame laparoskopines kepenų rezekcijas. Esame ir minimaliai invazinių kasos operacijų pradininkai Lietuvoje. Laparoskopinės pilvo organų operacijos, jei tik liga nėra išplitusi, jau tapo mūsų kasdienybe", – pasakojo A.Šlepavičius.
Anot jo, dar kiti gydymo metodai taikomi pažengusiems onkologiniams susirgimams gydyti.
"Šiais atvejais minimaliai invazinė chirurgija nėra įmanoma. Prieš 20 metų atlikus operaciją ir radus metastazių pilve, belikdavo užsiūti pjūvį ir išsiųsti pacientą numirti. Dabar laikai pasikeitė. Ligoninėje pradėta atlikti citoredukcines operacijas ir taikyti intraoperacinės pilvaplėvės chemoterapiją. Minėtu metodu gydant pirminį pilvaplėvės vėžį (mezoteliomą, pseudomiksomą), turime sukaupę didžiausią patirtį šalyje. Pernai mums ligonius siuntė net Nacionalinis vėžio institutas", – pasiekimus vardijo pašnekovas.
Anot jo, daug naudos atneša ir galimybė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje į pagalbą pasitelkti kitų sričių chirurgus.
"Dalis onkologinių ligonių anksčiau buvo pasmerkti žūčiai, o dabar, taikant šiuolaikiškus gydymo metodus, galime pailginti jų gyvenimą ir pagerinti jo kokybę. Be to, džiaugiamės efektyviai įsilieję į ligonėje vykstančius multidisciplininius konsiliumus, kurių metu, padedant kolegoms, galime rasti labiausiai pacientui tinkamus gydymo būdus", – tikino A.Šlepavičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių6
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...