Pagal amžiaus grupes daugiausia kokliušo susirgimo atvejų šiemet užregistruota tarp vyresnių nei 30 m. asmenų (38,5 proc., penki atvejai); mažiau atvejų registruota tarp sergančiųjų iki keturių metų ir 10–14 metų vaikų grupėse – atitinkamai po 30,8 proc. (po keturis atvejus). Daugiau nei pusė (53,8 proc.) sirgusiųjų buvo neskiepyti nuo kokliušo infekcijos.

ULAC medikai primena, kad kūdikiai iki šešių mėnesių priskiriami didžiausiai rizikos grupei. Jie dažniau serga sunkiomis ligos formomis, patiria dažnesnes ir sunkesnes komplikacijas. Dažniausiai kūdikiai kokliušo infekcija užsikrečia nuo suaugusiųjų.

Kokliušas – tai ūminė bakterinė liga, kuriai būdingas priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys. Liga dažniausiai prasideda lengvais peršalimo reiškiniais, kosuliu, be žymesnio karščiavimo ar intoksikacijos. Po kelių savaičių kosulys sustiprėja, tampa priepuoliniu. Ligai vystantis kosulio priepuoliai dažnėja, tampa ilgesni ir sunkesni.

Kokliušas suaugusiesiems dažniausiai nediagnozuojamas, o atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, nors atliktų tyrimų duomenimis, nustatyta, kad tarp ilgiau nei 14 d. kosinčių suaugusiųjų iki penktadalio yra sergančiųjų kokliušu.

Tiek persirgus, tiek pasiskiepijus nuo kokliušo infekcijos nesusidaro patvarus ilgalaikis imunitetas, o tai reiškia, kad laikui bėgant imunitetas silpsta. Atsižvelgiant į tai, 15–16 metų paaugliai nuo 2015 m. buvo pradėti skiepyti palaikomąją kokliušo vakcinos doze (kartu su difterijos, stabligės komponentus turinčia vakcina).

Pakartotinė vakcinacija nuo kokliušo naudinga ir suaugusiems, teigiama ULAC pranešime. Ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo šios infekcijos planuojantiems tapti tėvais ar jau susilaukusiems kūdikio tėvams, globėjams ir seneliams, kadangi didžioji dauguma kūdikių ir mažų vaikų kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių.