- Juta Liutkevičiūtė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors prekybos centruose parduodamų vaisių ir daržovių vertė dėl transportavimo, tręšimo ir auginimo nuvertėja, nereikia vengti tokių produktų – jie taip pat natūralios, gamtinės kilmės, reikalingi mūsų racionui.
Taip LRT RADIJUI sako dietų ir mitybos specialistė Ieva Kuodienė. Anot jos, žiemą verta rinktis ir raugintus, marinuotus produktus – nors jie išlaikę mažiau gerų medžiagų, vis tiek jų turi.
– Kokiais mitybos principais reikėtų vadovautis žiemą?
– Reikia vadovautis tuo pačiu, kuo ir vasarą. Tačiau mūsų sezonas diktuoja savo sąlygas ir sezoniškus produktus. Žiemos metu vartojame daugiau raugintų, konservuotų produktų. ES sveikatos organizacija šiuo metu netgi skatina žmones rinktis daugiau konservuotų produktų.
Pagal vertingumo kriterijus, pirmoje vietoje būtų rauginti produktai, kurie savo vitaminais nė kiek nenusileidžia šviežiems, kai kurie turi jų net daugiau. Tačiau tiek marinuoti, tiek džiovinti ar šaldyti produktai yra pakankamai vertingi ir mūsų mityboje užima labai svarbią poziciją. Jų vartoti reikia tiek pat, kiek ir vasarą. Pagal maistinę vertę, jie išlaikę mažiausiai gerų medžiagų, turi mažiau vitaminų ir mineralų, bet vis tiek jų turi.
– Ar tiesa, kad pati blogiausia daržovė žiemą yra agurkas, nes jis vėsina kūną?
– Ne, tikrai netiesa. Agurkas turi gaivinantį skonį, tad, pavyzdžiui, valgant sunkius, mėsos produktus, tas agurko gaivumas – malonus ir subalansuotas. Tikrai nėra taip, kad, suvalgę agurką, sušalsime.
Bet nereikėtų produkto mirkyti kažkokiuose tirpaluose, nes turėsime jo nuvertėjimą. Geriau nulupti, pašalinti odelę, bet nemirkyti.
– Vasarą vaisių ir daržovių gauti daug paprasčiau, žiemą vienintelis pasirinkimas – prekybos centras. Ką manote apie ten parduodamus vaisius ir daržoves?
– Suprantame, kad, pavyzdžiui, pomidorai ne sezono metu Lietuvoje neauga. Tačiau norime juos valgyti ir turime nusipirkti. Nereikėtų visiškai nuvertinti tokių daržovių, jos – taip pat natūralios, gamtinės kilmės.
Žinoma, jas veikia transportavimas, tręšimas, auginimo tradicijos, sandėliavimo sąlygos. Produktas netenka dalies savo vandens, o su juo – vitaminų ir mineralų. Tačiau tokių produktų baimintis nereikia. Kad mūsų mityba būtų pilnavertė, turime jų pridėti prie kasdienio raciono, nesvarbu, produktai pirkti prekybos centre ar pas ūkininką turguje.
– Dėl prekybos centruose esančių produktų vyrauja baimė – nežinia, kaip tie vaisiai ir daržovės buvo transportuoti, kodėl, pavyzdžiui, obuoliai taip blizga. Ką reikėtų daryti, kad nusipirkę produktą, galėtume jį valgyti be baimės?
– Obuolių blizgėjimas nerodo, kad jie apdoroti. Žieminės obuolių veislės turi natūralią plėvelę, kuria pasidengia, ji tokia vaškinė, riebalinė. To nereikia bijoti, nereikia gramdyti tos plėvelės, nes ji natūrali ir apsauginė.
Dar vienas dalykas, kad, nusipirkę kokį nors nežinomą produktą, galvojame, kad jis dėl sandėliavimo ir auginimo turi neorganinės kilmės apvalkalą. Jei odelė stora, pažeista, turi neaiškių vietų, ją dera nulupti. Bet nereikėtų produkto mirkyti kažkokiuose tirpaluose, nes turėsime jo nuvertėjimą. Geriau nulupti, pašalinti odelę, bet nemirkyti.
– Ar tikrai žiemą reikėtų valgyti tuos vaisius, kurie turi storą žievę, juos apsaugančią?
– Logikos yra, nes visi vaisiai ir daržovės, kurie gali ilgai išsilaikyti per žiemą, savaime užsiaugina storesnę odelę. Pavyzdžiui, ankstyvųjų bulvių odelės beveik nėra, ji plona, lengvai nusivalo. Vėlyvesnės bulvės turi storesnę odelę ir mes ją skutame. Taip ir mandarinai, apelsinai – vienos rūšys turi storesnę, kitos plonesnę odelę, bet tai tam pačiam sezonui būdingi vaisiai.
– Tad žiemą į vaisius ir daržoves neverta žiūrėti skeptiškai ir mažinti jų porcijas, rinktis kitokias formas?
– Tikrai nereikia žiūrėti skeptiškai, nereikia ir mažinti. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad žiemą mums reikalingas stipresnis imunitetas, kad būtume atsparūs. Atvirkščiai, turėtume stengtis stiprinti save ir ieškoti sveikų produktų, galimybių ir paruošimo būdų.
– Ar žiemą reikėtų kaip nors keisti ingredientų sudėtį plakant vaisių ir daržovių kokteilius?
– Plakant koktelius, pravartu naudoti šaldytas uogas. Atšildytos uogos praranda savo formą, pabliūkšta. Kartais ir valgyti jų neturime su kuo, nežinome kaip. Tad geras būdas yra plakti koktelius ir taip sunaudoti tas atsargas. Tokiu būdu gausime sezonui nebūdingų medžiagų.
Jei tos uogos baigiasi, kokteiliams galima naudoti produktus, būdingus žiemai. Tai – morkos, burokėliai, kopūstai ir pan. Tačiau nereikia pamiršti, kad kokteiliai neatstoja grynosios mitybos. Mums reikia valgyti ir kramtyti dantimis, vartoti daugiau kramtomo maisto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...