„Dar pataupykime: sumažinsime namuose šildymą, šilčiau apsirengsime“, – taip mano nemažai žmonių, besibaiminančių sulaukti didelių sąskaitų už šildymą. Vis dėlto tik retas pagalvoja, kad tokiomis drastiškomis priemonėmis sąskaitos nesumažinsi, o tik pakenksi sveikatai.

Šiluma kaulų nelaužo

Šaltuoju metų laiku daug laiko praleidžiame patalpose. Jų temperatūra turi įtakos sveikatai ir darbingumui. Nors keliais laipsniais žemesnė temperatūra gali pasirodyti nepavojinga, jos svyravimai gali pakenkti.

Vėlyvą rudenį ir žiemą namuose žmogui palankiausia 18–22 laipsnių temperatūra. Patalpoje, kurioje miegama, gali būti ir 2–3 laipsniais vėsiau, gaiviame ore išsimiegama geriau.

Žemesnėje temperatūroje blogai jaučiasi net ir šiltai apsirengęs žmogus. Ilgesnį laiką būnant šaltesnėje, nei rekomenduojama, patalpoje gali sutrikti natūralus žmogaus gebėjimas reguliuoti nuolatinę savo kūno temperatūrą. Tada kūnas visas jėgas sutelkia vidaus organams šildyti, o raumenys ir oda greičiausiai netenka šilumos.

Pirmiausia šąla galūnės

Itin jautriai į temperatūrų svyravimus reaguoja galūnės. Tikriausiai dauguma mūsų yra pastebėję, kad pavaikščiojus šaltomis grindimis kojos akimirksniu atšąla, o kiek vėliau sušąla ir rankos.

Vos keturiais laipsniais besiskirianti grindų ir kūno temperatūra kojas gali atvėsinti net 10 laipsnių. To padarinys – ilgai kenčiant šaltį sutrinka kraujotaka, paaštrėja reumatinės ligos ir kyla sąnarių uždegimai.

Temperatūrai nukritus vos keliais laipsniais, sumažėja ir darbingumas. Dirbant sėdimąjį darbą ar mažai judant šąla galūnės, netgi pirštai praranda miklumą, todėl sunkiau rašyti, susikaupti ir mąstyti. Dėl šios priežasties nukenčia jūsų darbo našumas ir kokybė.

Puola nusilpusį organizmą

Atšalus orams prasideda peršalimo ligų protrūkiai. Žemesnė patalpų temperatūra, drėgmė – puiki terpė atsirasti sunkiai pašalinamam ir sveikatai pavojingam pelėsiniam grybeliui.

Drėgnose patalpose geresnės sąlygos plisti ir įvairiems virusams, sukeliantiems, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligas. Tokioje aplinkoje silpnėja ir organizmo apsauga.

Nusilpus žmogaus imuninei sistemai, šalikas ir keli šilti megztiniai nepadės išvengti ligų, nes organizmas nebepajėgia kovoti su ligų sukėlėjais. Bandant sumažinti šildymo sąskaitas, atsisakant didesnės šilumos, vargu ar sutaupoma: gali tekti ilgiau gydytis.

Investuoti į sveikatą

Taupant reikėtų prisiminti, kad tai daryti reikia atsakingai ir nepersistengiant.

„Atšalus orams patartina avėti šiltus batus: kai šilta kojoms, šilta ir visam organizmui. Galima pasilepinti ir šiltomis druskų vonelėmis, dažniau gurkšnoti arbatą“, – pataria vaistininkė Zita Janušauskienė.

Dar svarbiau rūpintis savo organizmo apsauga – imunitetu. Kuo jis stipresnis, tuo sunkiau ligų sukėlėjai patenka į organizmą ir jį susargdina.

„Imunitetą sustiprinsite naudodami ežiuolę, taip pat, jei nesate alergiški, puikiai tiks ir bičių produktai: medus, duonelė, bičių pikis. Reikėtų nepamiršti vitaminų bei mineralų kompleksų, žuvų taukų bei probiotikų ir valgyti daugiau vaisių bei daržovių“, – vardijo vaistininkė Z.Janušauskienė.

Ji pabrėžė: sutaupyti galima ne kenčiant šaltį, o ligoms užkirtus kelią.