Per vieną dieną į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių pateko keturi ligoniai, ištikti insulto. Kardiologijos intensyvios terapijos skyriuje – trys pacientai, patyrę širdies infarktą. Tai karščio aukos.

Kuo daugiau vandens

Alinantis karštis ir netinkama gyvensena net ir jaunus žmones paverčia ligoniais.

Pastarosiomis dienomis ligoninių priėmimo skyriuose karšta ne tik nuo kaitros. Medikams karšta nuo darbo: ligonių daug daugiau nei įprastai.

Ko dienomis, kai oras įkaista iki 30 laipsnių ir daugiau, nereikėtų mums daryti, kad nepatektume į ligoninę? Šį klausimą pateikus Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos ir Skubios pagalbos skyriaus vadovui Kęstučiui Stašaičiui, atsakymas buvo netrumpas.

"Visų pirma vartojame per mažai vandens. Šiuo metu jis labai svarbus. Organizmas save vėsindamas vandenį išgarina, jo atsargas papildyti būtina. Prakaituodami netenkame daug elektrolitų, dėl to tirštėja kraujas, padidėja trombozių rizika, o trombozės – tai miokardo infarktas ir insultas", – aiškina gydytojas K.Stašaitis ir pabrėžia, kad per karščius tokios ligos daug dažnesnės.

Kauno klinikinės ligoninės Suaugusiųjų priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus vedėja Gražina Karalevičienė priduria, kad ne vienam ligoniui šiomis dienomis diagnozuojama hipokalemija – kalio trūkumas.

"Kai trūksta šio elemento, vargina bendras silpnumas ir nuovargis, pacientai skundžiasi dažnu širdies plakimu, raumenų silpnumu", – požymius nurodo vidaus ligų gydytoja G.Karalevičienė.
Ji perspėjo, kad turi būti atsargūs sergantieji hipertenzija, o ir visi turi sekti savo kraujospūdį, nes vieniems per karščius jis pakyla, o kitiems atvirkščiai – nukrenta.

Papildomas krūvis organizmui

Per karščius paūmėja visos lėtinės ligos. Gydytojo K.Stašaičio teigimu, šilumos garinimas ir savęs vėsinimas – papildomas krūvis organizmui.

"Kai aplinka karšta, organizmas dirba daugiau. Širdis – taip pat. Ji priversta plakti greičiau, išsivysto tachikardija", – aiškina gydytojas.

Karštis itin kenksmingas sergantiesiems lėtinėmis širdies ligomis, nes jos paūmėja. Tokių ligonių per karščius medikai sulaukia daug. Tai patvirtina ir Respublikinės Kauno ligoninės medikai.
"Per karščius padaugėja sergančiųjų širdies, plaučių, centrinės nervų sistemos ligomis", – vardija Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja gydytoja reanimatologė Liucija Juodžiūnienė.

Šios ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytoja Jurgita Stankevičiūtė paaiškina, kad pirmieji ligų, kurių paūmėjimą sukelia karštis, simptomai yra tokie patys kaip ir perkaitimo: galvos svaigimas, silpnumas.

"Neretai atvežama ir nualpusių žmonių. Šių negalavimų priežastimi dažnai būna per ilgas buvimas saulėje arba nepakankamas skysčių vartojimas. Kiekvieną dieną sulaukiame bent kelių persikaitinusių pacientų. Jų amžius įvairus: atvyksta ir jaunuolių, ir vyresnio amžiaus žmonių", – pakomentavo gydytoja J.Stankevičiūtė.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugytoja Liana Mitkienė pasakojo, kad neseniai turėjo ypatingą – 112 metų pacientę iš Kauno. Jai buvo silpna. Patikrinus sveikatą didelių problemų nerasta, anaiptol, medikus sužavėjo aštrus senolės protas, gyvybingumas.

Sportas, darbas, alkoholis

"Jauni žmonės neįvertina aplinkos poveikio ir, neapskaičiavę savo galimybių, per karščius sportuoja arba sunkiai dirba fiziškai. Patiriant fizinį krūvį organizmas gamina šilumą, perkaista ir žmogus suserga. Perkaitimo simptomų yra ir daugiau. Tai širdies veiklos sutrikimas ir dažnas plakimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės praradimas", – pavojus vardija Kauno klinikų gydytojas K.Stašaitis.

Jis perspėja: vartoti alkoholį pramogaujant karštomis dienomis labai pavojinga. Gydytojas pamena moterį, kuri į Skubios pagalbos skyrių pateko po to, kai su draugais gėrė alkoholinius gėrimus gamtoje ir užmigo saulėkaitoje. Moterį ištiko šilumos smūgis – ji perkaito ir dar nudegė saulėje.

Alkoholis gali būti pražūtingas poilsiaujant ir pramogaujant prie vandens. Apsvaigę žmonės nekoordinuoja savo veiksmų ir nuskęsta, nardydami susižaloja stuburą.

Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugytoja L.Mitkienė pastebėjo, kad per karščius į ligoninę atvežama daugiau neblaivių žmonių vien dėl to, kad jiems gulint viešoje vietoje praeiviai įtaria šilumos smūgį ir kviečia greitąją medicinos pagalbą.

Kondicionieriaus nauda ir žala

"Kondicionieriai yra tai, ką žmonės kartais vartoja labai neapgalvotai. Labai atšaldo patalpas ar automobilio saloną, o dideli temperatūros svyravimai, ypač dažnai patiriami, kai važinėjama trumpais atstumais ir įsėdus į automobilį greitai vėl išlipama iš jo į karštį, sukelia peršalimo ligas", – atkreipia dėmesį gydytojas K.Stašaitis.

Nudegimai saulėje, kai jos voniomis, iš esmės maloniomis ir naudingomis, mėgaujamasi be saiko, būna ne tik skausmingi. Tai sukelia ir vidaus organų problemas. Gydytojas K.Stašaitis pabrėžia, kad galima perkaisti ir pavėsyje, ir patalpoje, jei oro temperatūra siekia 27–30 laipsnių, o žmogus aktyviai sportuoja ar dirba fizinį darbą.

"Vanduo vasarą turi būti didžiausias mūsų draugas. Jis skirtas atsigerti ir atsivėsinti. Karštomis dienomis būtina planuoti darbus ir įvertinti jėgas. Jei reikia sunkiai dirbti – tai darykite tik anksti rytą ir į vakarą", – moko K.Stašaitis ir pavyzdžiu pateikia ispanišką siestą, kai vidudienį visi ilsisi.

Gal ir pas mus, klimatui šiltėjant, verta skelbti siestos valandas?