- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai širdies ir kraujagyslių ligomis serga bene daugiausiai Europoje. LNK reportaže gydytojas kardialogas Arnas Karužas pataria, kaip išvengti širdies ligų.
Gydytojas pripažino, kad nors lietuviai ir sveikatos sistema deda pastangas, problema tikrai aiški.
„Pirmiausia pacientai kreipiasi pavėluotai, ne kai pajaučia pirmuosius simptomus. Turime problemą, pacientai nesilanko reguliariai, net kai paskiriamas gydymas, kurį reikia sekti, prižiūrėti, vertinti. Dedame pastangas ir tikimės rezultatų, nes pagal statistiką Lietuva tikrai nežiba“, – atviravo A. Karužas.
Žmonės pavėluotai kreipiasi į gydytoją, tačiau nedera pamiršti didelių eilių. Pas gydytoją kardiologą patekti sunku, o kartais laukti tenka mėnesio trukmės eilėse.
„Taip, tai problema. Suprantu pacientus, laukimo eilės tikrai nemažos. Pačiam tenka susidurti su šia problema, tačiau lyginant su kitomis vakarų Europos šalimis tos eilės būna dar didesnės“, – pastebėjo A. Karužas.
Vis dėl to, pacientas pats turi kreipti dėmesį į savo sveikatą, tai kiekvieno asmeninė atsakomybė.
„Pasaulio sveikatos organizacijos gairės akcentuoja, kad patys turėtume sekti savo simptomus, prisižiūrėti pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius“, – sakė A. Karužas. Pasak gydytojo, tie veiksniai yra arterinis kraujospūdis, cholesterolis, mityba, žalingi įpročiai.
Ligų priežastys
Gydytojai jau daug metų bando suprasti, kodėl lietuvių sveikata širdies ir kraujagyslių ligų atžvilgiu tokia prasta.
„Pagrindine problema išlieka tai, kad lietuviai neseka savo sveikatos ir laiku nesikreipia į gydytoją“, – akcentuoja A. Karužas. Būtent kreipimasis laiku į gydymo įstaigą gali padėti išvengti rimtesnių ligų išsivystymo, užkirsti kelią tam tikroms komplikacijoms.
Kita problema, kurią įvardija gydytojas, tai mityba.
„Eilinio lietuvio lėkštėje nėra pačių geriausių produktų, ypač lyginant su vakarų Europos šalimis“, – darė išvadas A. Karužas.
Pastebima, kad mūsų racione gausu mėsos, gyvulinės kilmės produktų ir trūksta augalinių produktų.
Dar vienas rizikos veiksnys, kurį lengva pamiršti, saldumynai, pyragai. Tai greiti angliavandeniai, kurie ilguoju laikotarpiu tampa žalingi ir gali tapti rimtų ligų priežastimi.
„Cukrinis diabetas, širdies infarktas, insulto išsivystymas“, – atkreipė dėmesį A. Karužas.
Pagrindine problema išlieka tai, kad lietuviai neseka savo sveikatos ir laiku nesikreipia į gydytoją
Dažniausiai pavėluotos ir nepastebėtos ligos praeina dėl to, kad žmonės nežino, į ką reikėtų atkreipti dėmesį. Bene dažniausiai į kardiologus kreipiamasi dėl neaiškaus skausmo krūtinėje.
„Tai vienas pagrindinių simptomų, kuris byloja apie išeminės širdies ligą. Kitaip sakant, kemšasi mūsų kraujagyslės. Negydant gali išsivystyti ūminės ligos, pavyzdžiui, ūminis infarktas“, – dėstė gydytojas A. Karužas.
Amžiaus nesirenka
Kita dažna liga – širdies nepakankamumas. Tai aktuali problema ne tik Lietuvoje, tačiau visame pasaulyje. Svarbiausia laiku pastebėti simptomus: sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija, kosulys, atsiradę patinimai kojų srityje, pasunkėjęs kvėpavimas.
Tiesa, arterinį kraujospūdį galima koreguoti. Pasak gydytojo, jei kraujospūdis per aukštas, tai jau indikuoja ligą.
„Arterinis kraujospūdis turėtų siekti mažiau negu 140-90 mm. Gyvsidabrio stulpelio. Jei matoma daugiau, tai traktuojama kaip arterinė hipertenzija. Tai vienas rizikos faktorių, galinčių sukelti miokardo infarktą, insultą“, – įspėjo A. Karužas.
Atkreipiamas dėmesys, kad širdies ir kraujagyslių ligos gali užpulti kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tad ir jauni žmonės turėtų stebėti savo sveikatą su kraujospūdžio aparatu.
„Arterinis kraujospūdis ir jo padidėjimas neturi aiškios kilmės. Sekimas jauname amžiuje labai svarbu. Šiais laikais turime inovacijų, priemonių, todėl visiems patarčiau, kad ir labai jauname amžiuje, tikrintis bent kartą į mėnesį“, – patarė specialistas A. Karužas. Tą daryti reikėtų pailsėjus, ramybės būsenoje, ramiai sėdint.
Į konsultacijas dėl širdies ligų gali kreiptis ir jaunesni pacientai, tačiau tą daro jau jausdami tam tikrus simptomus. Tuomet gydytojai tikslingai pacientą tiria.
„Jeigu esate jaunas, sveikas žmogus ir norite įsivertinti, tarkime, cholesterolio kiekį, tam tikrus tyrimus gali atlikti šeimos gydytojai“, – dalijosi A. Karužas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...