- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuolaikinės technologijos įgalina mus dirbti nuotoliniu būdu lengviau nei bet kada. Pasaulio ekonomikos forumo užsakymu atlikta daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų visame pasaulyje apklausa parodė, kad du trečdaliai apklaustųjų nori patys rinktis, iš kur dirbti. Kaip teigia kineziterapeutė Jolita Gelūnaitė, laisvė pasirinkti savo darbo vietą yra svarbi, tačiau dirbant ne biure atsiranda rizikų, apie kurias nesusimąstome.
Viena didžiausių – netinkamas sėdėjimas, kuris vėliau gali sukelti didesnių problemų mūsų sveikatai. Todėl kineziterapeutė, kartu su technologijų kompanija „Huawei“, pristato penkias populiariausias darbo vietas ne biure ir dalinasi patarimais, kaip jose sėdėti tinkamai.
Visas dažniausias nuotolinio darbo vietas bei kaip jose tinkamai sėdėti galite pamatyti šiame vaizdo įraše:
„Darbas toli nuo biuro šiandien tampa vis dažnesnis, o didėjant išmaniųjų įrenginių populiarumui dirbti nuotoliu vis paprasčiau. Kita vertus, kai dirbama nuotoliniu būdu, svarbu pagalvoti apie prisitaikymą prie aplinkos. Pavyzdžiui, jei dirbame parke ar pievoje – susirasti atramą nugarai, išlaikyti kompiuterio ekraną aukščiau, sėdint nesilenkti į priekį ir išlaikyti pečių juostą tiesią. Dirbantiems dažnai atrodo, kad svarbiausia – ištiesti nugarą, bet pasirinkus dirbti skirtingose vietose atsiranda papildomų aplinkybių, į kurias verta atkreipti dėmesį. Todėl pirmiausiai reikia įsitikinti, ar naujoje, ypatingai improvizuotoje darbo vietoje sėdime tinkamai, o tik tuomet susitelkti į darbus“, – išskiria kineziterapeutė J. Gelūnaitė.
Kaip tinkamai pasiruošti netradicinę darbo vietą?
Pasak kineziterapeutės, suradus patinkančią darbo vietą ne biure, turime skirti pakankamai laiko ne tik tam, kad tinkamai pasidėtume kompiuterį, bet ir pasirūpintume taisyklinga kojų padėtimi.
„Dirbant nuotoliniu būdu, svarbu pagalvoti, kaip geriausiai galime pritaikyti savo naująją aplinką, kad išlaikytume natūralią kūno padėtį. Pagrindiniai akcentai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, yra atrama nugarai, būtinybė aukščiau pakelti kompiuterio ekraną, atpalaiduoti pečius ir šiek tiek suvesti mentis tam, kad pečiai nesvirtų į priekį. Taip pat svarbu juosmens linkį išlaikyti natūralioje padėtyje, nesuplokštėjusį ir neišriestą. Jei dirbame prie stalo, svarbu atremti dilbius, alkūnes laikyti 70–90 laipsnių kampu, kelius sulenkti 90 laipsnių kampu, o pėdas – stabiliai atremti į žemę. Jei yra galimybė dirbti atsistojus, naudinga pakeisti padėtį iš sėdimos į stovimą ir atvirkščiai. Norint sumažinti akių įtampą, patartina taikyti 20-20-6 taisyklę: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėti į objektą, nutolusį nuo mūsų per 6 metrus“, – išskiria J. Gelūnaitė.
Apsaugokite savo kūną dar iki atsirandant negalavimams
Kineziterapeutė pastebi, kad atitaisyti kūnui padarytą žalą gali trukti nuo 2 savaičių iki 6 mėnesių, todėl svarbu žinoti ir laiku taikyti pagrindines taisyklingo sėdėjimo taisykles.
„Dažnai pastebime daromas klaidas netinkamai pasirinkus ar sureguliavus sėdėjimo vietą, pavyzdžiui, pasilenkimas į priekį, kryžiuojamos pėdos, pakelti kulnai, išlaikomas per mažas alkūnių ar kelių lenkimo kampas. Dėl šių priežasčių gali atsirasti ne tik įprasti su sėdimu darbu siejami skausmai, bet ir sąnarių problemos, sausgyslių uždegimai, kintanti laikysena ir mobilumas, atsiradęs raumenų disbalansas, kurie gali kelti nepatogius jausmus stojantis, einant ar keičiant padėtį. Norint to išvengti, reikėtų nepaisyti klaidingos visuomenės nuomonės, kad kineziterapeutai sprendžia tik esančius skausmus ir apsilankyti pas juos dar iki atsirandant negalavimams, profilaktiškai. Jie gali išmokyti jus, kaip taisyklingai sėdėti, sureguliuoti darbo aplinką ar sportuoti tam, kad ateityje sveikatos problemų būtų kuo mažiau“, – pataria specialistė.
Grėsmių sveikatai gali kilti ir biure
Nors taisyklingas sėdėjimas – svarbus, neverta pamiršti ir kitų grėsmių, kurios gali pasitaikyti darbuojantis netgi biure. Kaip pastebi „Huawei“ produktų mokymų vadovė Lietuvoje Urtė Eidžiūnaitė, viena didesnių grėsmių šiandien – mėlynos šviesos kiekis, skleidžiamas mūsų kompiuterių.
Urtė Eidžiūnaitė. / „Huawei“ nuotr.
„Natūralu, kad daug ir dažnai dirbant kompiuteriu bei kitais išmaniaisiais įrenginiais akys pavargsta, o rega gali susilpnėti. Tai dažnai siejama su žalingu mėlynos šviesos poveikiu akims, kurį skleidžia didelė dalis darbe ar laisvalaikiui naudojamų kompiuterių ekranų. Todėl renkantis nešiojamą kompiuterį, ypač tokį, kuriuo ketinate daug dirbti, pravartu atkreipti dėmesį, ar jis turi „TÜV Rheinland Low Blue Light“ sertifikatą. Pavyzdžiui, tokiu sertifikatu įvertintas nešiojamas kompiuteris „Huawei MateBook D16“ mėlynos šviesos kiekį patikimai filtruoja ir mažina. Tai reiškia, kad žalingos mėlynos šviesos kiekis dirbantiems ar besinaudojantiems kompiuteriu yra minimalus ir ne toks kenksmingas“, – sako U. Eidžiūnaitė.
Pasak ekspertės, nešiojamo kompiuterio pasirinkimui įtakos turi ir ekranas, dydis bei svoris, ypatingai tais atvejais, kai šį įrenginį dažnai tenka nešiotis ir dirbti skirtingose vietose. Kaip teigia U. Eidžiūnaitė, šiandien gamintojai stengiasi nešiojamus kompiuterius sukurti dar kompaktiškesnius tuo pat metu pasiūlant didesnius ir ryškesnius ekranus. Pavyzdžiui, naujasis „MateBook D16“ turi 16 colių „FullView“ ekraną, bet nešiojamo kompiuterio korpusas – kompaktiškas, o svoris nesiekia net 2 kg.
Taisyklės, kurias turėtume prisiminti dirbdami ne biure
Kineziterapeutė J. Gelūnaitė išskiria ir dalinasi taisyklėmis, kuriomis pataria vadovautis kaskart, kai pasirenkame dirbti naujoje vietoje bei nesame tikri dėl savo taisyklingos sėdėsenos:
1. Akys turėtų būti lygios su ekrano viršumi (jei turite galimybę, naudokite išorinį monitorių arba nešiojamojo kompiuterio stovą tam, kad pakeltumėte ekraną). Kai žiūrite į ekraną, jūsų akių linija turi būti tame pačiame lygyje su žiniatinklio naršyklės adreso juosta;
2. Atpalaiduokite pečius, šiek tiek suveskite mentis, stenkitės, kad pečiai nebūtų pasvirę į priekį;
3. Kiek galėdami labiau išlaikykite taisyklingą stuburo padėtį (nesikūprinkite);
4. Kai atsisėdame, juosmens linkis turėtų būti išlaikomas tam, kad jis nesuplokštėtų ar per daug neišsiriestumėte;
5. Atremti dilbiai (alkūnės turėtų būti laikomos 70-90 laipsnių kampu);
6. Keliai visuomet laikomi 90 laipsnių kampu, o šlaunys – lygiagrečios žemei;
7. Pėdos pilnai remiasi į žemę (stenkitės sėdėdami atprasti kryžiuoti kojas ar pėdas);
8. Norėdami sumažinti akių įtampą, taikykite 20-20-6 taisyklę. Kas 20 minučių po 20 sekundžių žiūrėkite į objektą, esantį nuo jūsų už 6 metrų.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Dailidė ragina suskubti tuos, kurie šią žiemą ketina grūdintis maudynėmis1
Meteorologijos tarnyba paskaičiavo: temperatūra Lietuvos vandens telkiniuose vis dar vasariška: 17-19 laipsnių šilumos. Maudynių sezonas dar tęsiasi. Sveikuoliai sako, kad dabar – pats metas pradėti grūdinimosi sezoną – vanden...
-
Slaugos studijų absolventai džiaugiasi perspektyvų gausa6
Augant slaugytojų poreikiui, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, šiais metais buvo padidintas valstybės finansuojamų vietų norintiems studijuoti slaugos studijas skaičius. SAM pranešima tvirtinama, jog kokybiškos s...
-
Ligos išmoka vaiko slaugymui: ką svarbu žinoti darželinukų ir moksleivių tėvams?
Mokslo metais tėvams dažnai atsiranda būtinybė slaugyti peršalimo ir kitomis ligomis sergančius vaikus. Ką daryti, jei darželį ar mokyklą lankantis vaikas susirgo, ir kaip gauti ligos išmoką už vaiko slaugymą? Sodra išplatino p...
-
Kauno ligoninėje už 10 mln. eurų bus modernizuoti skubios pagalbos, reanimacijos skyriai
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) siekiant stiprinti skubiosios pagalbos ir infekcinių ligų gydymo paslaugas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninėje jau artimiausiu metu bus pradėti Skubiosios pagalbos bei Reanimacijos ir inten...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 533 nauji atvejai, mirė vienas žmogus1
Praėjusią parą nustatyti 533 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios ligos mirė vienas žmogus, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Virusologas: geriausia, ką mes turime, yra skiepai80
Pandemija baigėsi, bet COVID-19 niekur nedingo. Pagal oficialų registrą, šiandien netoli puspenkto tūkstančio šalies gyventojų serga COVID-19, praneša LNK. ...
-
Kas sukelia daugiau problemų – COVID-19 ar gripas?11
Nuo spalio 5 d. gyventojams sudaroma galimybė vieno vizito metu pasiskiepyti nuo gripo ir nuo COVID-19, praneša LNK. ...
-
Buvęs Zarasų ligoninės vadovas nurašė per 40 tūkst. eurų kainavusią medicininę įrangą25
Buvęs Zarasų ligoninės vadovas Remigijus Lamanauskas su pavaldiniais nurašė per 40 tūkst. eurų kainavusią medicininę įrangą, skelbia TV3 naujienų portalas, cituodamas laidą „Dėmesio centre“. ...
-
Nacionalinis transplantacijos biuras ir Karinės oro pajėgos plečia bendradarbiavimą1
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NTB) ir Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos (KOP) tęsia ilgametį bendradarbiavimą. Šių metu rugsėjo 25 dieną Karinių oro pajėgų štabe pasirašyta na...
-
Nuo spalio 5 d. – galimybė pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito metu10
Lietuvos sveikatos įstaigose vienu metu pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 bus galima nuo spalio 5 dienos, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. ...