Nustatė po dviejų parų

Respublikinės Kauno ligoninės (RKL) Vidaus ligų skyriuje praėjusią savaitę naujasis koronavirusas diagnozuotas šešiems pacientams ir vienai slaugytojai. Viena pacienčių, kol jai dar nebuvo nustatytas koronavirusas, iš RKL Vidaus ligų skyriaus perkelta į kitą ligoninės padalinį – Slaugos kliniką Garliavoje. Išvakarėse paimtas moters ėminys testui, tačiau, gavus neigiamą COVID-19 atsakymą, ji pervežta į Slaugos kliniką. "Tą pačią dieną vėlai vakare sužinojau, kad pas mus atvežta senjorė ligoninėje gulėjo toje pačioje palatoje su moterimi, kuriai nustatytas koronavirusas. Dėl to nusprendėme šią senjorę testuoti pakartotinai. Ryte buvo paimtas ėminys, o vėlai vakare, apie 24 val., man paskambino ir pasakė, kad jos testo atsakymas – teigiamas, kad COVID-19 diagnozuotas", – prisiminė RKL Slaugos klinikos vadovė Lina Urbietė.

Paaiškėjo, kad testų, kurių mėginiai paimti dviejų dienų skirtumu, atsakymai – priešingi. Panašiai nutiko ir antruoju atveju: moters, gulėjusios toje pačioje palatoje su pirmąja RKL paciente, kuriai diagnozuotas COVID-19, pirmasis testas buvo neigiamas, po keturių dienų – jau teigiamas.

"Kokiais atvejais pirmasis koronaviruso atsakymas gali suklaidinti? – svarstė RKL atstovė Jūratė Kuzmickaitė. – Ar turi reikšmės, kaip paimamas mėginys? Ar egzistuoja laikotarpis, per kurį organizme laboratoriškai negalima aptikti viruso požymių? Manome, kad dar palyginti labai mažai žinome apie naująjį koronavirusą ir jo elgseną žmogaus organizme, kartu, ko gero, ne viską žinome ir apie testavimo ypatumus."

Pašnekovės žodžiais, mėginius koronaviruso tyrimui ima RKL darbuotojai, tai daryti mokęsi bendrovės Krizių tyrimo centro vestuose praktiniuose mokymuose. Teigiama, kad mėginius ima dviese: kol vienas darbuotojas ima mėginį, kitas privalo stebėti, kad procedūra būtų atlikta teisingai.

Rezultatai gali skirtis

Visi COVID-19 mėginiai, paimti RKL, tiriami Kauno klinikose. Galbūt kartais nuvilia ir reagentai ar testavimo įranga? Kauno klinikų Laboratorinės medicinos klinikos vadovė profesorė Astra Vitkauskienė teigė, kad klinikos specialistai neabejoja atliekamų testų dėl COVID-19 patikimumu: "Laboratorija turi visą reikiamą medicininę įrangą ir reagentus, o svarbiausia – kvalifikuotus specialistus, kurie pasirengę užtikrinti nenutrūkstamą tyrimų atlikimą dirbant padidintu režimu 24 valandas per parą ir septynias dienas per savaitę."

Kauno klinikų atstovai skaičiuoja, kad šioje laboratorijoje atliekama bene daugiausia COVID-19 tyrimų visoje Lietuvoje. Nuo kovo 18 d. čia atlikta per 50 tūkst. tokių tyrimų. Pasak A.Vitkauskienės, virusui nustatyti pasitelkiami labai jautrūs molekulinės diagnostikos metodai, naudojami validuoti (patvirtinti kaip tinkami – red. past.) ir patikimi reagentų rinkiniai.

"Komentuoti konkrečių tyrimų rezultatų negalime dėl etinių priežasčių. Tačiau yra priežasčių, dėl kurių tyrimo rezultatai gali būti skirtingi po dienos ar kelių. Pirma, jeigu paciento ėminys paimtas tuo metu, kai nėra klinikinių simptomų ir kai viruso koncentracija jo organizme yra labai nedidelė arba jos visai nėra. Po kontakto su nešiotoju arba inkubaciniu laikotarpiu, virusui įsitvirtinus nosiaryklėje ir pradėjus daugintis, kitą dieną ar po kelių dienų paėmus ėminį, virusą jau galima aptikti. Taigi, pakartojus tyrimą po kelių dienų, rezultatas gali būti teigiamas, nors pirmasis buvo neigiamas. Antra, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tinkamam tiriamosios medžiagos paėmimui. Taip pat transportavimo sąlygoms užtikrinti, ypač jei viruso koncentracija nosiaryklėje dar nedidelė", – aiškino profesorė.

Pasak jos, visi veiksniai, turintys įtakos viruso aptikimui, yra labai svarbūs galutiniam tyrimo rezultatui.

Paprastai yra taip: jei testo atsakymas – teigiamas, tai jis tikrai teigiamas, o jei neigiamas – tai iš tiesų gali būti ir teigiamas.

Stebuklai Klaipėdos hospise

Dar daugiau abejonių dėl tyrimų patikimumo pasėjo Klaipėdos hospiso atvejis. Skelbiama, kad po pakartotino testavimo 12 iš 31 šios įstaigos paciento, kuriems buvo nustatytas COVID-19, pasveiko. Dar keisčiau toks faktas skamba žinant, kad hospisų pacientai paprastai yra labai sunkūs, iš esmės nebegydomi – šiems vyresnio amžiaus žmonėms tik palengvinamos kančios.

Ar tokia pasveikusiųjų statistika įtikina ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorių Vytautą Kasiulevičių? "Paprastai yra taip: jei testo atsakymas – teigiamas, tai jis tikrai teigiamas, o jei neigiamas – tai iš tiesų gali būti ir teigiamas. Dėl to abejotinais atvejais reikia testuoti pakartotinai. Be to, jei COVID-19 diagnozė kelia abejonių, ją galima patikslinti atliekant kraujo tyrimus, plaučių kompiuterinę tomografiją. Testo rezultatas tikrai bus teigiamas tada, kai vyksta aktyviausias viruso dauginimasis, – profesoriaus žodžiais, susirgus COVID-19, tai vyksta pirmas septynias dienas – tada virusas lengviausiai aptinkamas. – Antroje susirgimo pusėje jį aptikti darosi sunkiau. Be to, reikia pripažinti, kad ne visada sėkmingai pavyksta paimti mėginius."

V.Kasiulevičiaus teigimu, molekulinių PGR testų, kuriuos pasitelkus nustatomas koronavirusas, patikimumu nereikėtų smarkiai abejoti. Mažiau patikimi greitieji COVID-19 nustatymo testai, kurie Lietuvoje dar nėra validuoti. Jei jie bus įteisinti, neabejojama, kad klaidinančių atsakymų daugės.

Profesoriaus žodžiais, nereikėtų stebėtis, jei garbaus amžiaus žmonės, persirgę COVID-19, pasveiksta. "Ir pas mus, Santaros klinikose, būna, kad 90-mečiai po COVID-19 pasveiksta. Vadinasi, jie greičiausiai turi kažkokį imunitetą šiai ligai. Dėl to jų organizmo reakcija yra švelnesnė. Kyla klausimų, kodėl vieni žmonės šiai ligai yra atsparesni nei kiti? Arba, pavyzdžiui, kodėl vieni perserga besimptomine forma, o kitiems pasireiškia komplikacija – citokinų audra, kuri ir nusineša daugumą gyvybių? Kol kas mes to nežinome, čia ateitis parodys. Greičiausiai tai susiję su tam tikrais imuniteto ypatumais", – svarstė profesorius.

V. Kasiulevičius. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Klaidingai neigiami rezultatai

Abejones COVID-19 tyrimų patikimumu viešai yra išreiškęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas. Jis nurodė daug didesnį nei V.Kasiulevičius paklaidos procentą. Savo feisbuko paskyroje S.Čaplinskas rašė: "Dabartiniai COVID-19 ligos tyrimai 30–40 proc. gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą (nenustatyti viruso)." Jis antrino V.Kasiulevičiui, kad žmonės, kurių koronaviruso testas neigiamas, iš tikrųjų gali sirgti šia liga. "Sėkmingam viruso nustatymui įtakos turi daugybė veiksnių: 1) kiek viruso žmogus paskleidžia čiaudėdamas, kosėdamas, kiek jų pasklinda su kitais organizmo skysčiais; 2) ar teisingai buvo paimtas ėminys; 3) kiek laiko ir kaip mėginys buvo gabenamas į laboratoriją; 4) laboratorijos personalo kvalifikacija", – vardijo S.Čaplinskas.

Pasak jo, pagrindinė problema yra didžiausios viruso koncentracijos srities organizme nustatymas, nes, laikui bėgant, jos padėtis kinta. Kita problema, profesoriaus žodžiais, yra tai, kad ėminiai dažniausiai imami iš nosiaryklės, o tam reikalingi atitinkami įgūdžiai. "Dalis klaidingai neigiamų atsakymų gaunama dėl netinkamai atliktų tepinėlio ėminio ar saugojimo iki tyrimo procedūrų, – feisbuke rašė profesorius. – Net teisingai paimto ėminio tyrimas gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą, nes, ligai progresuojant, koronavirusas keliauja iš viršutinių kvėpavimo takų į apatinius. Įvairių gamintojų testai šiek tiek skiriasi – dabartinių PGR tyrimų jautrumas siekia 60–70 proc. ir išlieka didelė klaidingai neigiamo rezultato rizika."

S.Čaplinskas pateikia tokią statistiką: 40 mln. gyventojų populiacijoje ištyrus 1 proc., tikėtina sulaukti 20 tūkst. klaidingai neigiamų rezultatų.

S. Čaplinskas. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Laukiama COVID-19 greitųjų testų vertinimo išvadų

Tikimasi, kad dar šį mėnesį bus paskelbtos greitųjų COVID-19 nustatymo testų vertinimo išvados. Jas rengia Akreditavimo tarnyba, pasitelkusi mokslininkus ir ekspertus. Nuo išvadų priklausys, ar šiuos testus bus leista naudoti Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Justina Petravičienė sako, kad šiuo metu Lietuvoje naudojami tik aukšto patikimumo naujojo koronaviruso nustatymo testai.

– Kaip vertinate Lietuvoje atliekamų COVID-19 testų patikimumą?

– Lietuvoje tyrimai atliekami vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis. PGR tyrimai (molekuliniai paveldimų ir infekcinių ligų tyrimai – red. past.) pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) teigimu, laboratorijos dirba su įvairiais koronavirusinės infekcijos nustatymo PGR metodu rinkiniais. NVSPL taip pat naudoja ne vieno gamintojo reagentus. Kaip pavyzdys – vienų reagentų, kurie ženklinami CE ir IVD, jautrumas – 95 proc. ir daugiau, specifiškumas – 95 proc. ir daugiau.

– Kokioje šalyje pagaminti Lietuvoje naudojami reagentai ir įranga, skirti COVID-19 testams atlikti?

– Lietuvoje naudojami įvairių gamintojų reagentai. Jie pagaminti Pietų Korėjoje, Kinijoje, Jungtinėje Karalystėje. Taip pat įvairiose laboratorijose naudojama skirtinga įranga. NVSPL naudojama įranga pagaminta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje ir kt.

– Specialistai užsimena, kad asmenys, imantys mėginį dėl COVID-19, ne visada moka jį teisingai paimti. Kokie reikalavimai taikomi šiems asmenims? Ar visais atvejais jie tinkamai apmokomi tai daryti?

– Yra numatytas algoritmas, kaip ėminys turi būti paimtas, kad būtų užtikrintas ir jį imančio specialisto, ir paciento saugumas. Visais atvejais specialistai yra apmokomi, kaip teisingai ėminį paimti. Tą gali daryti medikai, t.y. specialistai turi turėti sveikatos priežiūros licenciją.

– Ar greitieji COVID-19 testai Lietuvoje jau naudojami ir jų rezultatai pripažįstami patikimais?

– Akreditavimo tarnybai pavesta organizuoti vertinimo procedūras ir pateikti rekomendacijas dėl šių testų tinkamumo, klinikinių interpretacijų ir kt.. Akreditavimo tarnyba tam pasitelkė Vilniaus universiteto mokslininkus ir ekspertus. Šiuo metu atliekamas biomedicininis tyrimas, kurio tikslas – COVID-19 greitųjų serologinių testų jautrumo ir specifiškumo nustatymas. Vadovaujantis atlikto biomedicininio tyrimo išvadomis bus galima formuluoti rekomendacijas dėl testų tinkamumo. Tikimasi, kad COVID-19 ligos greitųjų testų (IgG / IgM) vertinimo išvados bus parengtos šio mėnesio pabaigoje.