Šį trečiadienį ergoterapeutai kartu su kolegomis bei pacientais mini Pasaulinę ergoterapeutų dieną. Anot Kauno klinikų atstovės Ievos Tamulytės, nors ergoterapijos profesija pasaulyje egzistuoja jau apie šimtą metų, Lietuvoje tai – vis dar gana nauja sritis. Tiek mūsų šalyje, tiek ir kitose ergoterapeutai dirba su įvairių sveikatos problemų turinčiais pacientais.

„Mes padedame asmenimis, patyrusiems įvairias traumas, sergantiems lėtinėmis, įvairiomis nervų sistemų ligomis, padedame vaikams ir paaugliams, turintiems psichologinių problemų“, – sako Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos ergoterapeutė Erika Endzelytė.

Dažnai pacientai painioja ergoterapiją ir kineziterapiją. E. Endzelytė pažymi, kad šias abi profesijas sieja bendra reabilitacijos sritis, tačiau pagrindinis skirtumas – kineziterapeutas siekia gerinti paciento gebėjimą judėti, o ergoterapeutas stengiasi pagerinti paciento gebėjimą atlikti kasdienes, darbines ir laisvalaikio veiklas.

„Vienas iš pavyzdžių: pacientas, patyręs galvos smegenų traumą, gali judinti rankas, tačiau negali pasidaryti puodelio arbatos. Todėl šiam pacientui reikalinga ergoterapeutų pagalba, kuri padės jam būti savarankiškesniam atliekant kasdienes užduotis. Atsižvelgiant į pasaulyje vyraujančią situaciją dėl COVID-19 ligos, atsirado nauja ergoterapijos sritis – pacientų, persirgusių šia klastinga liga, sutrikusių uoslės pojūčių atstatymas, taikant kvapų terapiją“, – teigia ergoterapeutė.

Ji pabrėžia, kad sėkmingą paciento būklės gerėjimą lemia ne tik profesionalus ergoterapeutų darbas, bet ir paciento motyvacija. Patyręs sunkią traumą ar susirgęs liga, žymiai sutrikdančia judėjimo, bendravimo ar orientacijos funkciją, žmogus natūraliai išgyvena tam tikras emocijas. Tad vienos iš svarbiausių savybių, kuriomis turi pasižymėti specialistas – empatija ir kantrybė, gebėjimas suprasti pacientą.

Pacientams tapti savarankiškesniems padeda reabilitacijos metu taikomos inovatyviausios ergoterapijos priemonės.

„Pacientai, patyrę smegenų insultą ir negalintys valdyti paralyžiuotos rankos, pritaikius naujausias gydymo priemones, įsivaizduoja, kad atlieka veiksmą pažeistąja ranka, nors, iš tiesų, joks judesys nevyksta. Elektroencefalografijos pagalba fiksuojamas galvos smegenų aktyvumas, ir sistemai nustačius, kad pacientui judesį sėkmingai pavyko įsivaizduoti, elektrostimuliacijos aparato pagalba aktyvuojami rankos raumenys, – pacientas mato realų savo rankos judesį, nors jo pats neatlieka. Šiuo būdu pacientas, nepaisant insulto sukelto paralyžiaus, gali vien savo minčių pagalba atlikti judesius ir skatinti neuroplastiškumą – sudėtingą procesą galvos smegenyse, kuris lemia funkcijos atsistatymą“, – apie vieną iš naujausių gydymo sistemų ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje pasakoja E. Endzelytė.

Kauno klinikų atstovė I. Tamulytė dar primena, kad ergoterapeutai pacientams padeda teikiant reabilitaciją namuose, įvairiuose dienos centruose, mokyklose. Kauno klinikose ergoterapeutai paslaugas teikia Psichiatrijos klinikoje, Reabilitacijos klinikoje ir Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje. Per metus Kauno klinikų ergoterapeutai padeda pasveikti kiek daugiau nei tūkstančiui pacientų.