Lietuvoje slaugytojų, neretai vis dar vadinamų seselėmis, yra perpus mažiau nei Danijoje, Belgijoje ar Airijoje. Nepaisant to, joms ketinama perduoti kai kurias gydytojų funkcijas. Gerai tai ar blogai?

Dirbs pagal kompetenciją

Ligonius, besipiktinančius, kad Skubios pagalbos skyriuje konsultacijos tenka laukti, neabejotinai šokiruos numatoma nauja praktika: atvykusius sergančius ar susižalojusius žmones pirmiausia apžiūrės, jų būklę įvertins ne gydytojai, o slaugytojai.

„Kai mūsų ligoninėje bus baigtas statyti ir pradės veikti Skubios pagalbos centras, ligonius pasitiks slaugytojos. Jos įvertins, kokios pagalbos reikia, atliks tyrimus ultragarsu, nustatys, pavyzdžiui, ar nėra kraujo, skysčių krūtinės ląstoje ar pilve. Esame tikri, kad slaugytojos galės tai padaryti, ir taip bus“, – užtikrino Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius Juozas Pundzius.

Lietuvoje dirba šiek tiek daugiau nei 20 tūkst. slaugytojų. Joms tenka po 20–30 ligonių. Ar išmintinga, kad jos dirbs dar ir už gydytojus?

„Turime didžiuotis, kad slaugytojos yra pati didžiausia medicinos darbuotojų grupė, kuri yra arčiausiai žmogaus ir daugiausia jam duoda“, – Tarptautinės slaugytojų dienos išvakarėse kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nijolė Misevičienė.

Įvertinti ne tik gražiais žodžiais, bet ir suteikti galimybę dirbti pagal kompetenciją – tokių ketinimų turi slaugytojus rengiančių institucijų pedagogai, gydymo įstaigų vadovai ir pažangūs gydytojai.

Nenori būti sekretorėmis

„Mums nusibodo būti gydytojų sekretorėmis“, – sako vienoje Kauno poliklinikų dirbanti slaugytoja, nenorėjusi skelbti savo pavardės.

Ji yra baigusi Medicinos kolegiją, turi 20 metų darbo patirtį. Puikiai išmano kardiologiją ir neurologiją, nes dirba su šios srities gydytojais, teikia daug naudingų sveikatos patarimų artimiesiems, giminėms ir pažįstamiems. Vis dėlto poliklinikoje jos darbas – atnešti iš registratūros ligonių dokumentus, sudėlioti juos pagal registracijos eilę gydytojui, pakviesti pacientą gydytojo konsultacijai ir pan.

Ligoniai piktinasi, kad pas gydytojus tenka laukti mėnesį ar du, nuėjus į polikliniką paskirtu laiku – dar pusvalandį ar net valandą. Gydytojas pacientui turi 15 minučių ir 10 iš jų skiria dokumentams pildyti. Ligonis daug ko norėtų paklausti, bet nedrįsta, mato, kad gydytojas laiko pokalbiui tikrai neturi.

„Argi medicinos sesutė negalėtų pamatuoti kraujospūdžio, surašyti vaistų receptus, atsakyti į klausimus apie mitybą, vaistus ir pan.?“ – klausia kaunietė Viktorija Petrulienė.

Atstoti šeimos gydytoją

„Slaugytojos turi būti pripažintos lygiavertėmis komandos narėmis, joms gali būti suteikta daugiau funkcijų: slauga namuose, nėščiųjų, bendruomenės priežiūra, diagnostinių procedūrų atlikimas. Deja, pas mus į komandinį darbą žiūrima skeptiškai, dauguma gydytojų yra individualistai“, – kolegiškai slaugytojas vertina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos profesorė Lina Jaruševičienė.

Ji pripažįsta, kad slaugytojos, be joms priskiriamų medicinos funkcijų, verčiamos būti labiau administratorėmis, gydytojų sekretorėmis, tarpininkėmis tarp gydytojo ir paciento, sugeriančiomis pastarųjų nepasitenkinimą, nepelnytus priekaištus.

Negana to, tvirtina profesorė, yra gydytojų, kurie nesako, ko tikisi iš slaugytojos. Šios skundžiasi žeminamos, skaudinamos gydytojų.

Tokiu atveju belieka tik pasvajoti apie slaugytojų kompetencijai priskiriamą pacientų mokymą, savarankišką konsultavimą, socialinės pagalbos organizavimą. Tai kalbėdama profesorė L.Jaruševičienė džiaugiasi, kad vis dėlto slauga evoliucionuoja nuo procedūrinio kabineto sesutės iki savarankiško slaugos specialisto.

„Vis dėlto, kokia gi mūsų slaugytojos darbo vieta? Ar turi kėdę ir stalą? Daugiau kaip pusė bendruomenės slaugytojų dirba su gydytoju viename kabinete. Ar taip gali dirbti du savarankiški konsultantai?“ – retoriškai klausia profesorė L.Jaruševičienė.

Pažangi slaugos praktika

„Sudaryti sąlygas slaugytojoms dirbti pagal jų kompetenciją ir išplėsti kompetentingų slaugytojų funkcijas – tai užduotis, kurią atėjo laikas vykdyti“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto dekanė profesorė Jūratė Macijauskienė.

Pasaulyje populiarėja terminas – pažangi slaugos praktika. Tai reiškia, kad kompetentingi slaugos darbuotojai atlieka funkcijas, atitinkančias šiuolaikinės medicinos reikalavimus, ir tai daro savarankiškai, prisiimdami visą atsakomybę.

„Tokie slaugytojai dalyvauja aukštosiomis technologijomis grindžiamuose diagnostikos procesuose ir slaugą kilstelėja į aukštesnį lygį, nes jie taiko mokslo įrodymais pagrįstą slaugą kasdienėje veikloje, geba taikyti naujas technologijas teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, identifikuoti skirtumus tarp slaugos ir medicininės priežiūros“, – profesorė J.Macijauskienė pagrindžia, kodėl daug svarbių funkcijų turi atitekti slaugytojams.

Jau pristatė koncepciją

„Pažangios slaugos praktikos slaugytojas gali atstoti šeimos gydytoją ir nukreipti pacientą specialistui. Teikdami antrinio lygio paslaugas šie slaugytojai vieni gali budėti kai kuriuose skyriuose, koordinuojami gydytojo“, – tikina J.Macijauskienė.

Jungtinėje Karalystėje pažangios praktikos slaugytojai jau seniai dirba nedidelių traumų, diagnostikos skyriuose naktinėse pamainose, vyksta pagal iškvietimus į namus. Estijoje slaugytojos savarankiškai konsultuoja pacientus po tris valandas per darbo dieną.

Lietuvoje slaugytojos taip pat atlieka kai kurias funkcijas, kurios įrašytos gydytojo medicinos normose, bet tik todėl, kad tos funkcijos dubliuojasi.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pedagogai kelia iniciatyvą lygiuotis į Jungtines Amerikos Valstijas, pažangios slaugos praktikos pradininkes, kur tokių slaugytojų yra 10 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventai yra pretendentai dirbti pažangios slaugos praktikos metodais, tereikia, anot Slaugos fakulteto dekanės M.Macijauskienės, parengti teisės aktus, juos įteisinti, kad būtų užtikrintas tokių specialistų įdarbinimas ir karjeros galimybės. To siekdama universiteto darbo grupė parengė ir atsakingoms institucijoms pristatė Pažangios slaugos praktikos koncepciją.

„Iki šių metų rugsėjo 30 d. turi būti parengtos medicinos normos ir darbo veiklos modelis, kaip tai realiai veiks. Pagal optimistinį scenarijų nuo kitų mokslo metų galėtume rengti šiuos specialistus“, – viliasi profesorė J.Macijauskienė.

Diplomą – į šiukšliadėžę

Mūsų šaliai pažangios slaugos praktikos specialistų reikia ir dėl didėjančios sveikatos priežiūros specialistų stokos.

„Per dešimtmetį nuo 2000 m. visoje ES gyventojų aprūpinimas slaugytojomis gerėjo, o Lietuvoje prastėjo. Jei nebūtų taip sparčiai mažėjęs mūsų šalies gyventojų skaičius, šis skirtumas būtų dar didesnis“, – apnuogino problemą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profilaktinės medicinos katedros docentė Liudvika Starkienė.

Remiantis universiteto atlikto tyrimo duomenimis, slaugytojų pas mus yra perpus mažiau nei Belgijoje ar Danijoje, į kurią vis dar masiškai emigruoja šios srities specialistės iš Lietuvos. Pavyzdžiui, Danijoje vienam tūkstančiui gyventojų tenka 15,4 slaugytojo, o Lietuvoje – tik septyni. Itin mažėja slaugytojų rajonų gydymo įstaigose, kur jų paslaugų poreikis itin didelis.

Vis dėlto, tvirtina docentė L.Starkienė, didžiausia kaltė dėl to tenka ne emigracijai. Juolab realybė yra kitokia, nei deklaruojama.

„Lietuvoje 900 slaugytojų kasmet tikrai nebaigia studijų, nors manipuliuojama tokia statistika. Priėmimas į šią studijų programą sumažėjo, apie 20 proc. įstojusiųjų nubyra per mokymo procesą. Iš baigusiųjų slaugytojo licencijos neįgyja dar 8,8 proc. – jie žino, kad neis dirbti pagal įgytą profesiją ar išvyks į užsienį. Net ir iš gavusiųjų licenciją dar 15 proc. slaugytojais nedirba, renkasi kitas sritis. Vadinasi, iš 100 studentų lieka 57 dirbantys slaugos specialistai“, – skaičiuoja L.Starkienė.

Pensininkams dirbti neapsimoka

Slaugytojų Lietuvoje trūksta ir dėl to, kad sulaukę senatvės pensijos dauguma jų išeina iš darbo, kai gydytojai vidutiniškai darbuojasi dar 10–12 metų.

Slaugytojams dirbti neverta, nes jų atlyginimas daug mažesnis nei gydytojų ir beveik nesiskiria nuo gaunamos pensijos.

„Sveikatos apsaugos ministerija nuolatiniam ar laikinam darbui, stažuotėms užsienyje išduodanti pažymas nuo 2004 iki 2010 m. jų išdavė 1011. Tačiau beveik 70 proc. šių pažymų gavėjų slaugytojais Lietuvoje nedirbo“, – šiais skaičiais docentė L.Starkienė švelnina emigracijos padariniuss, bet prognozuoja, kad iki 2025 m. slaugytojų sumažės dar 28 proc., todėl būtina rengti naujus specialistus.

Deja, ir čia, anot sveikatos specialistų, slypi pavojus: šiemet vidurines mokyklas baigia 35 tūkst. abiturientų, o 2025-aisiais, prognozuojama, jų bus tik 23 tūkst.

„Reikia saugoti slaugytojus, vertinti juos, skatinti finansiškai, motyvuoti. Kol to nėra, ne tik prarandame daug slaugos specialistų, bet ir rengiame juos veltui“, – apgailestauja docentė L.Starkienė.