Kas kaltas dėl augančio moterų nevaisingumo?

Baigs gydymo ciklą

Įėjimas į Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centrą įrengtas nuošaliai.

"Su nevaisingumo problemomis susiduriančios šeimos paprastai nepageidauja viešumo, nenori būti atpažįstamos", – paaiškino klinikos vadovė profesorė Rūta Nadišauskienė.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos apibrėžimą, nevaisinga laikoma reguliariai lytiškai santykiaujanti pora, moteriai siekiant pastoti, tačiau per metus laiko nepastojant.

"Centre bus teikiamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos šeimoms, susiduriančioms su reprodukcijos problemomis. Dabar mes galėsime baigti visą nevaisingumo gydymo ciklą. Iki šiol Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pacientai buvo konsultuojami, tiriami, gydomi konservatyviai (tai yra vaistais), jei reikia – operuojami. Tačiau jei moteriai vis tiek nepavykdavo pastoti, nebuvo kaip baigti gydymo. Dabar galėsime jį baigti", – sakė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė docentė Eglė Drejerienė.

Pasak E.Drejerienės, naujajame centre pasirūpinta viskuo, užtikrinant besikreipiančių porų privatumą, jų biologinės medžiagos saugumą.

Pasak jos, priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir pradėjus šių modernių gydymo būdų kompensavimą, atsirado galimybė sukurti Europos standartus atitinkančią pagalbinio apvaisinimo laboratoriją ir šiuolaikišką lytinių ląstelių bei reprodukcinių audinių banką. Tai yra pirmas toks centras Kauno regione. Veiklos pobūdžiu panašus Santaros vaisingumo centras trejus metus veikia prie Santaros klinikų Vilniuje. Panašias paslaugas teikia ir penkios privačios klinikos.

Ne viskas nemokama

Centre Kaune bus teikiamos ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos onkologinėmis ar vaisingumą mažinančiomis ligomis sergantiems žmonėms.

"Tai reiškia, kad čia bus saugomi kiaušidžių, sėklidžių reprodukciniai audiniai ir lytinės ląstelės jų tolesniam panaudojimui tiems patiems žmonėms gydyti ateityje. Taip pat poroms, kur vienas iš partnerių yra paveldimos ligos, sukeliančios sunkią negalią, genų arba chromosomų rinkinio nešiotojas, čia galėtų būti taikoma preimplantacinė genetinė diagnostika. Tuomet sukurti embrionai būtų tikrinami, ar jie nepaveldi konkretaus sutrikimo, ir į gimdą perkeliami tik sveiki embrionai", – pasakojo E.Drejerienė.

Ne visos šiame centre pradedamos teikti paslaugos, susijusios su nevaisingumo gydymu, bus kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nekompensuojamas bus lytinių ląstelių ir embrionų šaldymas ir jų saugojimas.

Mes įvertiname situaciją ir sakome moteriai: taip, jums 42 metai. Jūsų kiaušialąsčių vaisingumas toks, kad tikimybė susilaukti kūdikio yra 3–5 proc.

"Jei poros norės naudotis šia paslauga, turės už ją sumokėti. Pagal dabartinį įstatymą, mes esame įpareigoti saugoti sukurtus embrionus amžinai, o lytinės ląstelės saugomos tokį laiką, kokiam pacientas pasirašo sutartį su lytinių ląstelių ir audinių banku", – pasak docentės, nekompensuojama ir inseminacija, tai yra paruoštos spermos sušvirkštimas į gimdą.

Pagal galiojančias teisines nuostatas, susituokusiai ar registruotoje partnerystėje gyvenančiai porai, kai moteris ne vyresnė nei 42 metai, kompensuojami du apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklai ir beveik visi gydymo ciklo metu naudojami medikamentai. Skaičiuojama, kad per metus čia bus atliekama apie 300 tokių ciklų. Taip pat kompensuojamos gydytojų specialistų konsultacijos, prieš pagalbinį apvaisinimą atliekami tyrimai. Iš Ligonių kasų nekompensuojamos vaisingumo išsaugojimo procedūros, kurios bus teikiamos naujajame centre.

Reprodukcinės medicinos centras įrengtas Kauno klinikų lėšomis, tai atsiėjo per 150 tūkst. eurų.

Per metus naujajame centre planuojama atlikti apie 300 apvaisinimo mėgintuvėlyje ciklų.

Nevaisingumo atvejų daugėja?

"Tiek vyrų, tiek moterų nevaisingumo rodikliai auga ne vienetais, o kartais, ir tai yra ne tik tų šeimų, bet ir valstybės rūpestis", – atidarant centrą sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Vis dėlto centro direktorė buvo kitokios nuomonės. Paklausta, kodėl nevaisingumo atvejų daugėja, ji atsakė: "Negalėčiau pasakyti, kad jų daugėja. Tiesiog galbūt žmonės dėl šių problemų aktyviau kreipiasi, gerėja diagnostika ir galimybės gydyti nevaisingumą. Visų pirma, žmonės dėl šios problemos turi kreiptis į gydytojus. Anksčiau poroms buvo gėda kam nors pasakyti, kad jiems nepavyksta susilaukti vaikų. Kai aš pradėjau dirbti šioje srityje 2005 m., ateidavo poros, kurių nevaisingumo trukmė būdavo aštuoni dešimt metų. Dabar ateina po metų, pusantrų ar dvejų."

Pasak gydytojos, dažniausios nevaisingumo priežastys – prasta vyro spermos kokybė, moters ovuliacijos sutrikimai, kiaušintakių pažeidimai. Pasitaiko atvejų, kai nevaisingumas yra neaiškios kilmės.

Kuriant naująjį centrą, Kauno klinikos pasitelkė konsultantus. Vienas jų – nevaisingumo ir ginekologijos specialistas iš Londono profesorius Gedis Grudzinskas.

Paprašytas patvirtinti arba paneigti teiginį, kad moterų nevaisingumą skatina ilgus metus vartojamos kontraceptinės tabletės, profesorius numojo ranka.

"Pagrindinė nevaisingumo priežastis yra amžius. Moterys nori dirbti, siekia karjeros, o motinystei atsiduoda sulaukusios vis vyresnio amžiaus, – emancipaciją kaip priežastį netiesiogiai įvardijo G.Grudzinskas. – Amžius neigiamai veikia vaisingumą. Kartais moterys ateina pas gydytojus manydamos, kad gali užsisakyti kūdikį. Aš joms sakau: čia ne prekybos centras. Mes įvertiname situaciją ir sakome moteriai: taip, jums 42 metai. Jūsų kiaušialąsčių vaisingumas toks, kad, atsižvelgiant į statistiką, tikimybė susilaukti kūdikio (ne pastoti, o susilaukti kūdikio) yra 3–5 proc. Didelė tikimybė, kad, apsivaisinus tokio amžiaus moters kiaušialąstei, užsimezgęs embrionas turės daug genetinių problemų."

Embrionai laboratorijoje auginami iki penkių dienų. Turintys genetinių problemų paprastai tiesiog neauga. Yra labai maža tikimybė, kad jie augs.

"Amerikoje penkių dienų embrionui gali būti atliekami tyrimai. Tuo metu imama ląstelė ir žiūrima, ar šis embrionas yra sveikas. Jei nustatoma patologijų, toks embrionas moteriai į gimdą nededamas", – aiškino G.Grudzinskas.

Leidžia embrionų donorystę

Ateityje pagalbiniam apvaisinimui Kauno klinikų centre planuojama naudoti ir donoro spermą.

"Kai mes būsime sukūrę savo lytinių ląstelių banką, šios paslaugos bus teikiamos. Priminsiu, kad yra ne tik spermos donorai vyrai – ir kiaušialąsčių donorės moterys. Lytinių ląstelių donorystė Lietuvoje šiuo metu yra nemokama ir neatlygintina. Dėl to, ieškant šios srities donorų Lietuvoje, susiduriama su problemomis – niekas neskuba dalytis savo biologine medžiaga. Galų gale nėra ir tokių tradicijų, nes lytinių ląstelių donorystė Lietuvoje įteisinta tik 2016 m. Visuomenė turi žinoti, kad toks gydymo būdas yra ir kad lytinių ląstelių donorystė yra reikšmingas ir gerbtinas dalykas, – E.Drejerienė priminė, kad Lietuvoje įteisinta ne tik lytinių ląstelių, bet ir embrionų donorystė. – Tarkime, pagalbinio apvaisinimo metu porai sukuriami penki embrionai. Vienas iš jų perkeliamas moteriai į gimdą, nėštumas vystosi sėkmingai, gimsta vaikelis. Po kurio laiko atšildomas antrasis embrionas, perkeliamas moteriai į gimdą, ji ir jį sėkmingai išnešioja. Trys embrionai lieka užšaldyti. Pagal dabartinį įstatymą, jie turi būti saugomi amžinai, nors daugumoje šalių šis laikas yra ribotas. Jei pacientai toliau nebegali mokėti už embrionų saugojimą, nutraukia sutartį su gydymo įstaiga, jie gali savo embrionus donuoti kitai porai. Čia viskas teisiškai labai griežtai reglamentuota. Pas mus embrionų dar nėra, bet, kiek žinau iš kolegų Santaros klinikoje, lietuviai nelabai linkę atsisakyti embrionų saugojimo."

Embrionų donorystės programa Lietuvoje pradėta vykdyti 2018 m.

Šiuo metu pasaulyje gyvena daugiau nei 7 mln. žmonių, gimusių po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.