- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dažnai pasikartojantis peršalimas, nuolatos jaučiamas nuovargis ir slogi nuotaika, lėtai gyjančios žaizdos, plaukų slinkimas, kankinantys kaulų, nugaros ir raumenų skausmai – simptomai, signalizuojantys, kad organizme trūksta vitamino D. „Camelia“ vaistininkė Monika Žalytė sako, kad šio vitamino trūkumas ne tik neigiamai veikia mūsų organizmą, bet lemia ir sunkios eigos ligų išsivystymą.
„Vitaminas D reguliuoja per 200 genų funkcijų ir yra būtinas organizmo augimui bei vystymuisi. Šio vitamino trūkumas gali sukelti nutukimą, cukrinį diabetą, vėžinius susirgimus, širdies ir kraujagyslių ligas, astmą, depresiją, reumatines ligas, lėtinio nuovargio sindromą, osteoporozę, žvynelinę, neurodegeneracines ligas, tarp jų – ir Alzheimerio ligą“, – teigia M. Žalytė.
Vaistininkė priduria, kad vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą – elementus, būtinus kaulinio audinio formavimuisi ir sveikos kaulų struktūros palaikymui. Dėl šio vitamino trūkumo vaikai gali susirgti rachitu – liga, pasireiškiančia sutrikusia medžiagų apykaita ir daugelio organų sistemų pažeidimu. Šio vitamino trūkumas gali taip pat sutrikdyti vaiko vystymąsi, dantų augimą, silpninti imunitetą.
Kaip papildyti vitamino D atsargas organizme?
Vitamino D galima gauti trimis būdais: kai odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai, su maistu, kuriame gausu šio vitamino, ir vartojant maisto papildus ar gydytojo paskirtus preparatus.
„Saulės vitaminu“ vadinamas vitaminas D gaminasi mūsų organizme tuo metu, kai ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai veikia mūsų odą. Tačiau dėl Lietuvos išsidėstymo šiaurės geografinėje platumoje, kurioje saulėtų dienų būna sąlyginai mažai, naudojamų apsauginių priemonių, kurios slopina vitamino D gamybą, ir rudens-žiemos sezonu dažnų darganotų orų, negalime gauti reikiamo vitamino D kiekio. Todėl jo trūkumą organizme galime kompensuoti tik su maistu, maisto papildais arba gydytojo paskirtais preparatais“, – sako M. Žalytė.
Vaistininkė Monika Žalytė.
Vaistininkė priduria, kad natūraliai vitamino D atsargas organizme galima papildyti į mitybos racioną įtraukus tokius produktus kaip pienas, mėsa, sūris, lašiša, kiaušiniai, avokadas. Tačiau su jais galime gauti tik 10–15 proc. reikalingos vitamino D paros normos. Likusią vitamino D dozę padės gauti pagal gydytojo ar vaistininko nurodymus vartojami šiuo vitaminu praturtinti maisto papildai ir preparatai.
Vitaminas D: gydymui ir profilaktikai
M. Žalytė sako, kad vitamino D dozę gydytojas skiria atsižvelgęs į pradinį vitamino D lygį kraujyje, amžių, odos pigmentaciją, KMI (kūno masės indeksą), galimybes daugiau būti saulėje ir taip pakelti vitamino D kiekį.
Įvertinęs šio vitamino gamybos procesui įtakos turinčius faktorius ir nustatęs ženklų vitamino D trūkumą, gydytojas skiria receptinius preparatus su didelėmis gydomosiomis vitamino D dozėmis.
„Profilaktikai ir vitamino D atsargų papildymui organizme galima rinktis iš gausybės vaistinėje randamų šio vitamino papildų įvairiomis formomis – lašais, purškalais, kapsulėmis, tabletėmis, čiulpiamomis pastilėmis. Nepriklausomai nuo to, kokios formos vitaminą D įsigyjate, jį reikia vartoti valgio metu arba po valgio, užgeriant vandeniu“, – pasakoja vaistininkė.
M. Žalytė prideda, kad pirmiausia verta atlikti vitamino D tyrimą, o pagal rezultatus gydytojas ar vaistininkas galėtų rekomenduoti reikalingą vitamino D dozę.
Ar galima perdozuoti šio vitamino?
M. Žalytė sako, kad vitamino D perdozuoti yra sudėtinga, nes organizmas pasigamina ir pasisavina iš maisto bei papildų ir preparatų jo tiek, kiek reikia. Jeigu sukaupsime per daug vitamino D, jis susijungs su organizmo baltymais ir bus saugomas biologiškai neaktyvia forma.
„Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra nustačiusi rekomenduojamas palaikomąsias vitamino D paros normas, kurios yra matuojamos tarptautiniais vienetais (TV). Jomis vadovaujasi ir gydytojai, ir vaistininkai, paskirdami vitamino D preparatus bei papildus“, – priduria „Camelia“ vaistininkė.
Naujagimiai ir kūdikiai per parą turėtų gauti 400–600 TV dozę;
Vaikai nuo 1 metų ir paaugliai iki 17 metų – 600–1000 TV dozę;
Suaugusieji –1000–4000 TV dozę;
Suaugusieji, kai KMI didesnis nei norma – 1600–4000 TV dozę;
Besilaukiančios ir maitinančios mamos – 1500–2000 TV dozę.
Vitaminas D – vienas svarbiausių vitaminų mūsų organizmui, o jo stygius – negailestingas sunkių ligų ir sveikatos būklių sukėlėjas. Šių ligų ir negalavimų galima būtų išvengti, jeigu kiekvieną dieną savo organizmui suteiktume reikiamą vitamino D kiekį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...