- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karščiai Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų darbo nesujaukė, tačiau kolegoms iš Palangos – karšta visomis prasmėmis.
Antplūdžio nėra
Jau kelintą savaitę tvyrantys karščiai Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų darbo ritmo nesujaukė – pacientų čia gydoma maždaug tiek pat, kiek įprastai šiuo metų laiku.
Tačiau Palangos departamento medikams darbo gerokai daugiau nei įprasta – kasdien skubią pagalbą jie teikia kelioms dešimtims traumuotų, nudegusių, vabzdžių sugeltų pacientų.
"Karščiai įtakos mūsų darbui neturi. Pacientų antplūdžio nėra, aparatūra veikia be trikdžių, vyksta operacijos. Operacinėse, laboratorijose, intensyvios terapijos skyriuose, angiografijos, kompiuterinio tomografo, magnetinio rezonanso tyrimų patalpose oras kondicionuojamas", – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
Kur kas didesnis krūvis nei įprastai šiuo metu tenka Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikams.
Kasdien čia sulaukiama kelių dešimčių traumuotų ar ūmiai susirgusių pacientų iš visos Lietuvos, mat atostogos didžiausiame šalies kurorte ne visiems baigiasi maloniai.
Skundai – įvairūs
"Pas mus karšta ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje per parą sulaukiame maždaug iki 60 žmonių, tarp kurių – ir vaikai. Pagrindinės problemos, atvejančios poilsiautojus į mūsų įstaigą, – traumos ir alerginės reakcijos įkandus vabzdžiams. Turime ir nemažai šilumos smūgį patyrusių ar saulėje nudegusių žmonių. Nemažai pacientų kreipiasi dėl paūmėjusių lėtinių ligų bei negalavimų: hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų nepakankamumo, kuriuos provokuoja karščiai", – pasakojo Palangos departamento Bendrosios terapijos skyriaus vedėja Laimutė Ežerinskienė.
Pasak jos, nemaža dalis pacientų – vaikai.
"Kasdien jų sulaukiame mažiausiai iki dešimties, o vieną parą buvo 22. Dažniausiai mažuosius kamuoja virusinės žarnyno infekcijos, tonzilitai, šlapimo takų uždegimai, alergijos. Vaikai, kaip ir suaugusieji, neretai patiria traumų, ypač važiuodami dviračiu", – pasakojo gydytoja L.Ežerinskienė.
Karštis kenkia
Įsivyravus karštiems orams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria vengti būti saulėje ir rekomenduoja gerti daug skysčių.
"Tyrimų duomenys rodo, kad dėl aukštos oro temperatūros padaugėja mirčių. Esant karščiams, pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys yra kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligos. Pažeidžiamiausi yra maži vaikai, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir kai kurių profesijų darbuotojai. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pavojingiausias šiluminis smūgis, kuris įvyksta išsekus organizmo termoreguliacijos mechanizmams. Tuomet ima kilti kūno temperatūra daugiau nei 40 °C, dėl to žūsta ląstelės, gali ištikti vidaus organų (inkstų) nepakankamumas, smegenų pažeidimai ar net mirtis. Todėl specialistai rekomenduoja įvykus šiluminiam smūgiui nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį", – informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Kaip elgtis esant karštam orui:
Gerti daugiau skysčių.
Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose.
Jei namuose labai karšta, stengtis lankytis viešosiose vietose, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.
Per karščius riboti fizinį aktyvumą.
Nepalikti vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose.
Einant į lauką užsidėti galvos apdangalą.
Rengtis laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepti apsauginiais kremais nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių5
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai2
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...