Kardiologinės ligos: ko dar nežinojome?

  • Teksto dydis:

Savo kraujospūdį turėtų žinoti kiekvienas žmogus

Gydytoja kardiologė, Gintarė Muckienė:

Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) – ne vien vyresnio amžiaus žmonių problema. Remiantis statistiniais duomenimis, pasaulyje padidėjusį kraujo spaudimą turi kas trečias žmogus. Deja, daug žmonių apie savo būklę nežino arba ją ignoruoja. Nors pirminė arterinė hipertenzija dažniausiai pasireiškia dėl nežinomų priežasčių ir yra neišgydoma – suvaldyti ją įmanoma ir būtina. Vartojant gydytojo paskirtus medikamentus, galima išvengti didesnių problemų – pavyzdžiui, iki 40% sumažinti insulto riziką. Nors reguliarus kraujospūdžio monitoravimas ir gydymasis didžiąja dalimi priklauso pacientui, pirmiausia būtina apsilankyti pas gydytoją kardiologą, kad jis paskirtų veiksmingą gydymą. Neužtenka (o kartais ir nebūtina) kasdien savo nuožiūra vartoti aspirino tabletes ir per anksti apsidžiaugti „gerojo“ cholesterolio kiekio kraujuje rezultatais. Kardiologijoje, kaip ir bet kurioje kitoje medicinos srityje yra daug kintamųjų, apie kuriuos pacientas nežino. Net ir profesionaliausias gydytojas nedrįsta pirmą kartą matomam pacientui tvirtinti, kad vienas ar kitas gydymo planas suveiks iš karto, todėl pacientų drąsa savi-diagnostikoje yra pavojinga. Ką dėl savęs galėtų padaryti pacientas? Pirmiausia – atsikratyti rizikos faktorių, kurie nėra nulemti genetiškai: mesti rūkyti, koreguoti nutukimą, nevartoti alkoholio, daugiau judėti, vengti itin druskingo maisto. Antra – keletą kartų per savaitę ramybės būsenoje pasimatuoti kraujospūdį ir užsirašyti jo rezultatus. Dažnai manoma, kad vyresniems žmonėms taikomi kiti arterinio kraujospūdžio normatyvai, tačiau tai netiesa. Nepriklausomai nuo amžiaus, siektinas normalus kraujospūdis yra mažesnis nei 140/90 mmHg; optimalus – 120/80 mmHg.

Gintarė Muckienė / Klinikos nuotr.

Širdies navikai – jie egzistuoja

Gydytoja kardiologė Gintarė Muckienė:

Nors bene kasdien girdime apie įvairių organų (pavyzdžiui: plaučių, krūties, žarnyno ir pan.) vėžį, terminas „širdies vėžys“ yra itin retas. Tai nereiškia, kad tokia patologija neegzistuoja. Širdies navikai yra retos širdies ligos. Jie skirstomi į pirminius ir antrinius. 75% pirminių navikų yra gerybiniai, 25% – piktybiniai. Antriniai navikai dažniausiai būna piktybinių navikų metastazės. Dažniausias pirminis gerybinis navikas – miksoma. Specifinių simptomų, leidžiančių įtarti širdies navikus nėra. Esant tokiems požymiai kaip širdies aritmijos, lėtinis širdies nepakankamumas, krūtinės angina, karščiavimas, nuovargis, svorio netekimas, kosulys, sąnarių skausmai, pakitimai kraujo tyrimuose (pvz. trombocitų skaičiaus sumažėjimas ar padidėjimas, anemija, leukocitozė, padidėjęs C-reaktyvusis baltymas ir pan.) galima įtarti kitas ligas, tačiau reikėtų nepamiršti pagalvoti ir apie širdies navikus. Ypatingai dėl to, kad neretai iš pradžių jie nesukelia jokių simptomų. Širdies ultragarsinis tyrimas – pats vertingiausias, neinvazinis, instrumentinis tyrimas, kurio metu galima diagnozuoti/įtarti širdies navikus.

Apgaulingi simptomai krūtinėje

Gydytoja kardiologė Rasa Karaliūtė:

Įvardijamos net 26 priežastys, dėl kurių pasireiškia skausmai krūtinėje. Patologijų spektras labai platus, o viena iš rimčiausių priežasčių – miokardo infarktas. Jam įvykus, atsiranda intensyvus skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, tarp menčių, apatinį žandikaulį ar pilvą. Skausmą lydi šalto prakaito pylimas, pykinimas ar vėmimas, mirties baimė. Tuomet svarbu kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, jokiu būdu nevykti į gydymo įstaigą pačiam. Deja, kartais tuoj pat netenkama sąmonės, gali įvykti staigi mirtis. Miokardo infarktas (širdies smūgis) – visada netikėta, gyvybei pavojinga būklė, tačiau neretai girdime, kad tam buvo galima užbėgti už akių. Praktiškai visi patyrusieji infarktą jau sirgo išemine širdies liga, kurios simptomus jie neteisingai interpretavo (pvz.: skaudėjo skrandį“), ignoravo, gydėsi netinkamai ar jautėsi visiškai sveiki. Jeigu infarktą dažnai atpažinti nesunku, tai išeminė širdies liga klastingesnė ir kartais simptomai atrodo visai nesusiję su „širdimi“. Tad jeigu jaučiate skausmus krūtinėje, dūstate, jaučiate ritmo sutrikimus, blogiau toleruojate fizinį krūvį – pats metas vizitui pas kardiologą. Profilaktiniai kardiologiniai tyrimai naudingi ir besiruošiantiems naujiems iššūkiams: maratono bėgimui, egzotinei kelionei su neįprastai dideliu fiziniu krūviu ar pradedant intensyviai sportuoti. Kompleksinio kardiologinio ištyrimo metu atlikta elektrokardiograma (esant reikalui – Holter monitoravimas), širdies echoskopija, veloergometrijos tyrimas (kai minant dviratį monitoruojama širdies veikla krūvio metu) gali išgelbėti nuo gresiančios nelaimės.

Rasa Karaliūtė / Klinikos nuotr.

„BIOFIRST“ kliniką rasite Studentų g. 37, Kaune. Tel. registracijai: +370 686 40 115, 8 37 75 08 66. www.bioklinika.lt



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių