Kardiologė O. Gustienė: infarktas ne visada smogia netikėtai

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė profesorė Olivija Gustienė pastebi: jei po pirmo infarkto žmogus nepakeičia gyvenimo būdo, tik laiko klausimas, kada jis medikų rankose dėl tos pačios ligos atsidurs kitą kartą.

2018-aisiais Metų kauniete išrinkta gydytoja kardiologė paaiškina, kodėl kartais greitąją pagalbą geriau kviesti be reikalo, o gyvenimo būdą pakeisti po infarkto tiesiog būtina.

– Širdies ligų pagrindinėmis priežastimis įvardijamas rūkymas, neaktyvus gyvenimo būdas, padidėjęs cholesterolis ir arterinis kraujospūdis. Ar tai yra ir pagrindinės infarkto priežastys?

– Jūs paminėjote rizikos veiksnius, lemiančius kraujagyslių aterosklerozės atsiradimą. Infarkto rizikos veiksniai susiję su amžiumi, lytimi, padidėjusia cholesterolio koncentracija, aukštu kraujospūdžiu, rūkymu, nejudra, diabetu. Be to, yra ir genetinis polinkis. Vieni rizikos veiksniai yra įgimti, kiti – įgyti. Infarktas – ūminė liga, dažniausiai pasireiškianti tada, kai įplyšta kraujagyslės sienelėje esanti aterosklerotinė plokštelė. Dažniausiai ties tokia įplyšusia plokštele formuojasi trombas. Trombas – tarsi organizmo apsauginė reakcija, tačiau iš tiesų jis iš dalies arba visai užkemša kraujagyslės spindį.

Pasak O.Gustienės, apie 45 metų amžiaus vyras, nutukęs, turintis alaus pilvuką, rūkantis, fiziškai neaktyvus, toks, kurio arterinis kraujospūdis aukštas ir nereguliuojamas, gyvena tarsi ant parako statinės – labai rizikuoja susirgti ūminiu miokardo infarktu.

– Kaip apibūdintumėte statistinį infarktą patiriantį žmogų? Ar tai yra vidutinio amžiaus rūkantis, dažnai stresą darbe patiriantis, mažai miegantis, nesveikai besimaitinantis, nejudriai gyvenantis vyras?

– Panašiai. Vyrai infarktu pradeda sirgti nuo 45–50 metų, ir vyrams iki 60 metų miokardo infarktas pasitaiko tris keturis kartus dažniau nei moterims, tačiau tarp 75 metų ir vyresnio amžiaus pacientų didžiąją dalį sudaro moterys. Jei kalbame apie 45 metų amžiaus vyrą, nutukusį, turintį alaus pilvuką, rūkantį, fiziškai neaktyvų, tokį, kurio arterinis kraujospūdis aukštas ir nereguliuojamas, tai toks žmogus tikrai gyvena tarsi ant parako statinės, nes labai rizikuoja susirgti ūminiu miokardo infarktu.

– Infarktas dažniausiai ištinka netikėtai ar prieš jį vis dėlto būna tam tikrų įspėjamųjų ženklų?

– Dažniausiai būna vadinamasis prodrominis laikotarpis ar perpėjamieji požymiai (nuo pirmųjų gresiančios ligos požymių iki visiško jos pasireiškimo – red. past.), kai keletą dienų prieš įvykstant infarktui pacientas gali jausti tam tikrą negerumą, sunkumą krūtinėje, silpnesnius maudžiančius, spaudžiančius skausmus, greitesnį nuovargį. Neretai tokie simptomai atsiranda ir vėl išnyksta, kartojasi keletą dienų prieš patį stipriausią skausmo epizodą, kuris būna susijęs su visiškai užsikimšusia širdies vainikine arterija: sutrikusi kraujotaka, kai kraujagyslės spindis iš dalies ar visiškai užsidaro, dėl to dalis širdies raumens negauna kraujo, deguonies ir maisto medžiagų. Tai ir sukelia skausmą. Skausmą lydi ir kiti požymiai – žmogų gali išpilti šaltas prakaitas, jis išbąla, gali dusinti, atsirasti bendras silpnumas, mirties baimė. Skausmas plinta į kairę̨ ranką link alkūnės, į riešą, plaštaką, pirštus, rečiau į kaklą, apatinį žandikaulį, dantis, nugarą, viršutinę pilvo dalį.

Būna atvejų, kai infarktas ištinka be jokių prieš tai buvusių skausmų, po provokuojančių veiksnių – streso, neadekvataus didelio fizinio krūvio, neretai – paryčiui, kai pagal cirkadinį ritmą (organizmo paros ritmą – red. past.) padidėja kraujo krešumo veiksnių koncentracija.

– Kaip dažnai pasitaiko infarktas be skausmo?

– Kai kuriais atvejais miokardo infarktas būna netipinės formos, iki 10–20 proc. Kai infarkto klinika būna pilvinės formos, skauda už apatinio krūtinkaulio trečdalio ar viršutinėje pilvo dalyje, duobutėje, pykina, kartais vemiama. Ši forma dažnesnė tarp kitų, todėl, įtariant skrandžio patologiją, būtina atlikti elektrokardiogramą. Esti ir širdies nepakankamumo klinika – ji pasireiškia dusuliu, aritminė – prasideda širdies ritmo sutrikimais; net smegeninė – pasireiškia neurologiniais simptomais (galvos svaigimu, sąmonės netekimu, psichikos sutrikimu), netipinės vietos – skauda nebūdingoje vietoje (dešinė ranka, riešas), besimptomė – beskausmis miokardo infarktas.

Netipinė infarkto simptomatika būdingesnė vyresniems asmenims, moterims ir pacientams, sergantiems cukriniu diabetu, lėtine inkstų liga, demencija.

Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių infarkto klinika skiriasi. Vyresnio amžiaus pacientas serga lėtine išemine širdies liga, kai daugelis vainikinių arterijų yra susiaurėjusios, ir dažniausiai turi susiformavusį vadinamųjų apsauginių smulkių kraujagyslių tinklą. Ir kai užsikemša viena kraujagyslė, simptomai nebūna labai ryškūs, skausmas mažesnis, nes toks žmogus dar turi aplinkinių apsauginių kraujagyslių, kuriomis nuteka kraujas, dėl to infarktas gali būti mažesnis. Jaunam žmogui trombas dažniausiai formuojasi kraujagyslėje, kur iki tol nebuvo vainikines arterijas pažeidžiančios lėtinės aterosklerotinės ligos. Tokiu atveju kraujagyslės būna be apsauginių kraujagyslių tinklo, dėl to jaunam žmogui, kai užsikemša kraujagyslė, klinika būna audringa. Jaunas žmogus dažnai patiria labai stiprų skausmą, kuriam malšinti prireikia narkotinių analgetikų, gali skaudėti net iki sąmonės netekimo.

Infarktas gali pasireikšti gyvybei grėsmingais širdies ritmo sutrikimais, kitaip tariant, staigia mirtimi. Suskausta, kraujagyslėje pasireiškia medžiagų trūkumas ir tai išprovokuoja gyvybei grėsmingus širdies ritmo sutrikimus. Ir etiketo žinovas Giedrius Drukteinis lygiai taip pat patyrė staigią klinikinę mirtį, tik jam laiku ir vietoje buvo suteikta pagalba, todėl viskas baigėsi laimingai.

Tie, kurie pas mus atvyksta po antro ar trečio infarkto, paprastai po pirmo infarkto nebūna nieko savo gyvenime pakeitę.

Kaip infarktas vyks, niekada negali pasakyti iš anksto.

Kalbant apie komplikacijas, infarktas gali baigtis labai įvairiai. Kaip minėjau, gali prasidėti gyvybei grėsmingi ritmo sutrikimai, ištikti staigi mirtis. Tokiu atveju žmogų reikia gaivinti. Kai pacientai kreipiasi pavėluotai, net jei atidaroma užsikimšusi kraujagyslė, žuvusio širdies raumens atgaivinti nebegalime. Ir jei raumuo kraujo negavo dvylika valandų ar visą parą, širdies raumuo žūsta, ten formuojasi randas, širdis plečiasi. Esame turėję ir tokių pacientų, kuriems penktadienį suskaudo širdį, jie atvyko pas gydytoją pirmadienį, o po metų jiems jau reikia transplantuoti širdį – jie jau laukia donoro. Nes patirtas didžiulis infarktas, atsiradęs didžiulis širdies raumens pažeidimas, likusi širdies raumens dalis plečiasi, gal dar ir trombai formuojasi išsiplėtusiose širdies ertmėse, krešuliai, ir infarkto eiga tampa komplikuota.

Dėl to mes ir sakome, kad nereikia delsti. Jei nejauti skausmo, tik 20–30 min. nepraeinantį negerumą krūtinėje – reikia kviesti greitąją pagalbą ir registruoti elektrokardiogramą. Ir jeigu yra didysis infarktas su ST segmento pakilimu (tai parodo elektrokardiograma), greitoji pagalba iš karto nuveš į artimiausią ligoninę, kur, esant reikalui, galima išplėsti, stentuoti kraujagyslę. Iš kitos pusės, jei tai bus, kaip žmonės vadina, mikroinfarktas, norint jį diagnozuoti, reikia atlikti ir kraujo tyrimą – ar nepadidėjęs troponino kiekis kraujyje. Tokiu atveju ligonis vežamas į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių, kur jam atliekami šie tyrimai. Jei troponinas nepadidėjęs, infarkto diagnozė atmetama – vadinasi, širdies plotą skauda dėl kažkokių kitų priežasčių: dėl skrandžio patologijos, opaligės ar stuburo patologijų, tokių kaip osteochondrozė ar neuralgija. Svarbu, kad infarkto atveju diagnozė nebūtų pavėluota, o gydymas būtų greitas. Dėl to geriau ir nesant būtinos priežasties kreiptis į medikus, negu kad infarktas būtų diagnozuotas pavėluotai ar liktų nediagnozuotas.

– Ką daryti, kad išvengtume miokardo infarkto?

– Reikia užsiimti profilaktika. Reikėtų pradėti sveikai gyventi, sveikai maitintis ir koreguoti rizikos veiksnius. Čia man norisi palyginti su onkologija. Plačioji visuomenė supranta: jei šeimoje buvo žmonių, sirgusių onkologinėmis ligomis, tai reikia pasitikrinti ir kitiems šeimos nariams. Tačiau jei šeimoje buvo staigių mirčių, infarktų, ypač – jaunesnio, 45–50 metų amžiaus, arba kažkam atlikta širdies operacija, dėtas stentas ar širdis šuntuota, tai yra įrodymas, kad sirgta aterosklerotine liga, ir pacientas greičiausiai turi genetinį polinkį į infarktą. Ir paprastai, jei šalia genetinio polinkio yra keletas kitų rizikos veiksnių – žmogus rūko, yra stambus, nereguliuoja kraujospūdžio ir jo cholesterolis aukštas – toks žmogus dažnai atkeliauja pas mus dėl infarkto.

Kalbant apie moteris – jų pasitaiko ir jaunų, bet gerokai rečiau. Moteriai iki 50 metų yra neįprasta sirgti miokardo infarktu, tačiau ir tokių moterų pas mus skyriuje pasitaiko. Paprastai jos visos yra rūkančios. Rūkymas moterims yra labai stiprus infarkto rizikos veiksnys. Dažniausiai pas mus dėl infarkto atsiduriančioms moterims būdavo būdingi ir kiti veiksniai: aukštas cholesterolis, genetika, diabetas, ypač – ilgiau besitęsiantis.

Tačiau infarkto galima išvengti. Nesant genetinio polinkio, tai padaryti lengviau, tačiau ir jį turint šios ligos galima išvengti. Kraujospūdį galima reguliuoti medikamentais, antsvorį – mažinant kalorijų skaičių ir sportuojant bei pan.

– Jei žalingų įpročių turėjęs, rūkęs, gyvenęs streso kupiną ir sėslų, nejudrų gyvenimo būdą žmogus nepakeičia gyvenimo po infarkto, vadinasi, tik laiko klausimas, kada ištiks antras ir trečias infarktai?

– Taip. Visai neseniai skyriuje po infarkto gydėme 45 metų vyrą. Pas mus jis atvyko po antro infarkto, pirmą patyrė prieš šešerius metus. Tačiau jis ir toliau rūko. Jau po pirmo infarkto jam visam likusiam gyvenimui skirta gerti aspirino. Po infarkto visada skiriame betaadrenoblokatorių, kurie retina pulso dažnį, apsaugo nuo staigios mirties. Šiuos vaistus reikia vartoti mažiausiai keletą metų. Vaistai nuo cholesterolio, kurie iš esmės nepakeičia dietos, ne tik mažina cholesterolio koncentraciją, bet ir pakeičia aterosklerotinių plokštelių sudėtį taip, kad jos tampa stabilios ir mažiau linkusios plyšti. Tačiau tam, kad būtų pasiektas toks efektas, tokius vaistus reikia vartoti bent keletą metų. Taigi, kalbant apie antrinę profilaktiką, labai svarbu, kad pacientai vartotų paskirtus vaistus. Ar kartą infarktą išgyvenę pacientai rimtai užsiima antrine profilaktika, matome pagal tyrimų rezultatus. Tas, kuris tuo užsiima rimtai, dažniausiai ateina tik profilaktiškai pasitikrinti, bet toks žmogus paprastai vartoja visus jam paskirtus vaistus, jis reguliariai matuojasi kraujospūdį, stengiasi mažinti cholesterolį. Su tokiu žmogumi mes paprastai bendradarbiaujame jau tik dėl prevencinių dalykų.

O tie, kurie pas mus atvyksta po antro ar trečio infarkto, paprastai po pirmo nieko savo gyvenime nebūna pakeitę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių