Skaičiai rodo, kad širdies smūgių, insultų ir širdies nepakankamumo atvejų, pasibaigusių mirtimi darbingo amžiaus suaugusiesiems, skaičius per pastaruosius ketverius metus išaugo beveik penktadaliu, panaikinant dešimtmečius darytą pažangą. Taip pat daugėja hospitalizacijų tarp 30–40 metų amžiaus žmonių.

Šią savaitę paskelbtas didelis 9 mln. žmonių tyrimas parodė, kad daugiau nei 99 proc. pacientų turėjo bent vieną rizikos veiksnį gerokai prieš pirmąją širdies avariją – dažniausiai tai buvo aukštas kraujospūdis.

Taigi, kokie yra netikėti požymiai, kad galite artėti prie širdies smūgio ar insulto?

Profesorius Rasha Al-Lamee, konsultantas kardiologas iš Londono Imperatoriškojo koledžo, teigia, kad pagrindiniai pavojaus signalai yra dusulys kasdienėse veiklose, nepastebimas, ateinantis ir praeinantis krūtinės skausmas ir neįprastas nuovargis.

Tuo tarpu moterys gali visai nejausti krūtinės skausmo, o dažniau praneša apie pykinimą, nevirškinimą, galvos svaigimą, viršutinės pilvo dalies skausmą ar alpulį.

„Pusei pacientų, kuriems pasireiškia širdies smūgis, nebuvo akivaizdžių simptomų, tačiau beveik visi turėjo nediagnozuotų rizikos veiksnių“, – sakė prof. Al-Lamee. „Štai kodėl gyvybiškai svarbūs reguliarūs kraujospūdžio, cholesterolio ir diabeto patikrinimai, o prireikus prevenciniai vaistai gali išgelbėti gyvybes.“

Ekspertai įspėja, kad tai tik pradžia įspėjamųjų ženklų, kuriuos kiekvienas turėtų žinoti – su daug daugiau užuominų, paslėptų kūne, kurias dauguma žmonių niekada nesusietų su savo širdimi.

Dantenų liga rodo širdies riziką

Kraujuojančios dantenos nėra tik prastos burnos higienos požymis – ekspertai įspėja, kad tai gali būti ankstyvas širdies ir kraujagyslių ligų įspėjimas.

Didžiosios Britanijos Širdies fondo finansuojamas tyrimas nustatė, kad žmonės, sergantys dantenų ligomis, turėjo 69 proc. didesnę tikimybę susirgti antro tipo cukriniu diabetu, kuris savo ruožtu didina širdies smūgių ir insultų riziką.

Kiti tyrimai rodo, kad dantenų ligos gydymas pagerina arterijų funkciją ir sumažina bendrą uždegimą organizme.

Mokslininkai mano, kad ryšys slypi burnos mikrobiome – trilijonuose bakterijų, gyvenančių burnoje. Sutrikus šiai pusiausvyrai, klesti žalingi mikrobai, sukeliantys dantenų ligas ir skatinantys platesnes sveikatos problemas. Šios bakterijos gali patekti į kraujotaką, sukeldamos plačiai paplitusį uždegimą ir pažeisdamos kraujagysles. Laikui bėgant, šis procesas gali pagreitinti riebalų sankaupų susidarymą arterijose, didinant širdies ligų ir insulto riziką.

„Manome, kad dalį ryšio tarp dantenų ir širdies bei kraujagyslių ligų gali paaiškinti uždegimas, kurį sukelia bakterijos burnoje“, – sakė profesorė Rasha Al-Lamee. „Tačiau apibrėžtos priežasties ir pasekmės dar nėra, ir svarbu tai, kad žmonės, sergantys dantenų ligomis, dažnai turi kitų gretutinių ligų ir prastą sveikatą, dėl kurių jie patenka į rizikos grupę dėl širdies ir kraujagyslių ligų.“

Erekcijos disfunkcija – pavojaus signalas

Problemas miegamajame dažnai sukelia prasta kraujotaka – ta pati pagrindinė problema, slypinti už širdies smūgių ir insultų. Mažos arterijos, aprūpinančios varpą, gali užsikimšti ir susiaurėti metais anksčiau.

Todėl vyrai, turintys erekcijos sutrikimų, yra žymiai labiau linkę vėliau susidurti su rimtomis širdies ir kraujagyslių problemomis. Ekspertai sako, kad ED (erekcijos disfunkcija) neturėtų būti vertinama tik kaip privatus reikalas, o kaip ankstyvas širdies rizikos įspėjimo ženklas.

Didelė dešimčių tyrimų apžvalga, paskelbta 2020 m. „British Journal of Urology“ žurnale, išanalizavo šimtų tūkstančių vyrų duomenis ir nustatė, kad tie, kurie turėjo erekcijos disfunkciją, buvo daug labiau linkę sirgti širdies ligomis – net atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip rūkymas ir aukštas kraujospūdis.

Vidutiniškai vyrai su erekcijos disfunkcija turi maždaug 50 proc. didesnę riziką susirgti koronarine širdies liga, patirti insultą ar mirti dėl širdies ir kraujagyslių priežasčių.

„Kadangi arterijos varpoje yra mažesnės nei kitur kūne, užsikimšimai, sukeliantys erekcijos disfunkciją, gali būti ankstyvas įspėjamasis ženklas apie aterosklerozės – riebalų sankaupų arterijose – vystymąsi ir kitur“, – sakė profesorė Rasha Al-Lamee.

Knarkimas nėra tik erzinantis

Daugeliu atvejų garsus knarkimas kyla dėl obstrukcinės miego apnėjos (OMA) – dažnas sutrikimas, kai miego metu atsipalaiduoja ir trumpam užsidaro gerklės sienelės, sukeldamos kvėpavimo pauzes.

Manoma, kad šis sutrikimas paveikia iki 3,9 mln. žmonių JK, nors daugelis lieka nediagnozuoti.

Ne visi knarkiantys asmenys turi miego apnėją, tačiau šie du dažnai eina kartu – ir kuo garsesnis knarkimas, tuo didesnė rizika.

2022 m. atlikta tyrimų, apimančių daugiau nei 150 tūkst. pacientų, apžvalga parodė, kad knarkiantys asmenys turėjo 28 proc. didesnę tikimybę susirgti koronarine arterijų liga nei neknarkiantys.

„Nors pats knarkimas nėra tiesiogiai susijęs su širdies liga, miego apnėja yra“, – sakė profesorė Rasha Al-Lamee.

„Taip yra dėl jo ryšio su nutukimu ir kitomis metabolinėmis būklėmis, todėl tai turėtų būti pavojaus signalas, jei jau nevaldote šių rizikų.“

Šąlantys pirštai

Kai temperatūra nukrenta, kraujagyslės natūraliai susitraukia, pakeldamos kraujospūdį ir priversdamos širdį dirbti sunkiau, kad pumpuotų kraują po visą kūną.

Siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbius organus, tokius kaip smegenys, plaučiai ir inkstai, sumažinama kraujotaka į galūnes – todėl rankos ir kojos tampa blyškios, melsvos, nutirpusios ar dilgčiojančios. Daugeliui žmonių tai yra normali reakcija, tačiau jei širdis vargsta ar kraujotaka yra prasta, poveikis gali būti perdėtas.

„Vien šie simptomai jums nepasakys, ar jums gresia širdies liga“, – sakė profesorė Rasha Al-Lamee. „Tačiau kartu su kitais veiksniais, tai gali būti požymis.“