- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Keturiolika metų Lietuvoje veikia Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50–69-erių metų vyrams ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Vyrų, kurie turėtų pasitikrinti, šalyje yra 381 tūkstantis, tačiau pas medikus atvyksta vos kas ketvirtas. Karantinas dėl COVID–19 pandemijos vyrams tapo dar vienu pretekstu nesitikrinti.
Po operacijos pasveiko
Mindaugui prostatos vėžys buvo operuotas prieš keturiolika metų. „Buvau tarp pirmųjų, kurie tikrinosi pagal prostatos vėžio programą. Ėjau tikrintis, nes su draugais susilažinome. Ir še tau – liga!“ – prisimena vyras.
Tuomet 52-ejų vyras buvo operuotas, ir to užteko, kad liga pasitrauktų. Dabar Mindaugas sako, kad apie prostatos vėžį prisimena tik tuomet, kai gauna šeimos gydytojos kvietimą atlikti tyrimą.
„Visuomet tvarkingai išsitiriu. Vėžys – ne juokai. Ir visuomet gavęs progą raginu tai daryti savo draugus. Daugumą pavyko įkalbėti. Jiems baisu, kai pasakau, kad man atlikta operacija“, – juokiasi vyras.
Tikrinasi kas ketvirtas
„Ši programa unikali – mažai valstybių tokių turi. O pas mus ji sėkmingai veikia jau keturiolika metų, ji leidžia prostatos vėžį nustatyti anksti“, – sako Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. dr. Mindaugas Jievaltas.
Pagal programą numatytos grupės vyrams periodiškai turi būti atliekamas nesudėtingas kraujo tyrimas, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje. Vyrus, kurių PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia pas urologą. Šis specialistas, jei reikia, atlieka prostatos biopsiją – paima prostatos audinio, pagal jį laboratorijoje nustatoma, ar vyras serga prostatos vėžiu.
Pasitikrinti ateina ne visi vyrai, kuriems reikėtų: iš 381 tūkstančio – tik apie 90 tūkstančių. Statistika rodo, kad kas dešimtam tirtajam rastas padidėjęs PSA kiekis, o pusei vyrų, kuriems buvo atilikta biopsija, nustatytas prostatos vėžys. Deja, kai kurie vyrai pas gydytojus patenka per vėlai, 6–7 proc. pacientų, kuriems liga nustatoma pirmą kartą, prostatos vėžys jau būna išplitęs.
Pasitikrinti ateina ne visi vyrai, kuriems reikėtų: iš 381 tūkstančio – tik apie 90 tūkstančių.
„Jei mums pavyktų šiems vyrams vėžį nustatyti anksti, iš esmės pasikeistų mirtingumo rodikliai, – įsitikinęs profesorius. – Deja, dalis vyrų yra konservatyvūs, jiems sunku prisipažinti, kad susirgo, kai kurie laukia iki paskutinės dienos ir kreipiasi į gydytojus tik tuomet, kai kitos išeities nėra. Pagrindinė onkologijos taisyklė – kuo anksčiau liga bus nustatyta, tuo yra daugiau gydymo galimybių ir daugiau šansų pasveikti.“
Pandemija sugriovė tvarką
Prasidėjus COVID–19 pandemijai, sutriko visų išankstinės patikros programų, tarp jų ir prostatos patikros, vykdymas. Pavasarį dėl karantino buvo sustabdyta dalis planinių paslaugų II ir III lygio įstaigose, buvo ribojamas patekimas pas šeimos gydytojus – jie ėmė dirbti per atstumą, į poliklinikas patekti buvo labai sunku, todėl gydytojai teikė mažiau informacijos, mažiau atliko PSA tyrimų ir urologams siuntė mažiau pacientų, o šie atliko mažiau biopsijų. Vasarą vėl buvo priimama daugiau pacientų, tačiau antrojo karantino metu paslaugų skaičius iš naujo imtas riboti.
Profesorius pabrėžia, kad visos Europos urologai sutarė, jog pacientams, kurie serga mažos rizikos vėžiu, o tokių yra apie 60–70 proc. visų susirgusiųjų, tyrimai gali būti saugiai atidedami vėlesniam laiku, nes jiems vėžys vystosi labai lėtai. Kai kurie jų ir normaliomis sąlygomis nepradedami gydyti, tik stebimi. Gydymas jiems skiriamas tuomet, jei liga ima plisti. Taigi tokie vyrai gali PSA tyrimą atidėti iki pasibaigs karantinas. Tačiau tie, kurie serga agresyviu prostatos vėžiu, pas specialistus turi patekti nedelsiant.
„Tokiems pacientams ir tyrimai, ir gydymas turi būti skiriami laiku, – pabrėžia prof. M. Jievaltas. – Kas savaitę specialistų konsiliume svarstome 20–25 pacientų būklę ir parenkame gydymo taktiką. Tai beveik tiek pat pacientų, kiek ir anksčiau.“
Pacientai, kuriems yra didelė vėžio rizika, pradedami gydyti nedelsiant ir jiems skiriamas agresyvesnis gydymas nei tiems, kurie serga mažesnės rizikos vėžiu. Tam, kad gydytojai būtų tikri, jog gydymas efektyvus, liga kontroliuojama, metastazių neatsiranda, šie vyrai turi numatytu laiku atlikti PSA tyrimus.
Specialistas pabrėžia, kad vyrai, kurie neserga prostatos vėžiu, tačiau jų artimi giminės yra sirgę šia liga, nuo 45-erių metų kasmet būtinai turi atlikti PSA tyrimą, nes tokia liga vystosi labai greitai – metastazuoti gali per kelis mėnesius, ir, deja, nėra specifinių simptomų, kurie leistų įtarti ją prasidėjus. Ligą gali parodyti tik PSA testas. Todėl labai svarbu laiku tikrintis.
„Kol kas kalbėti apie dėl karantino užleistus atvejus negalime, tai sužinosime kitais metais, kai gausime Vėžio registro duomenis. Tačiau dabar matyti, kad žmonės dėl kitų urologinių ligų skubiai pagalbai pas mus atvažiuoja vėliau: jei anksčiau karščiuojantys ligoniai pas mus patekdavo per pora parų, tai dabar – per savaitę. Visa paslaugų grandinėlė ėmė veikti lėčiau“, – sako profesorius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą2
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pasireikšti sunkiai ryjamu maistu ar gėrimu, gerklės skausmu ryjant, kąsnio pojūčiu gerklėje, užkimimu po valgio ir s...
-
Balandį minimas autizmo mėnuo: žmonės kviečiami dalintis palaikymo simboliu – begalybės ženklu
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su autizmo supratimo didinimu. Šiais metais Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ jungiasi prie tarptautinės asocia...
-
Gydytojas įvardijo vasaros laiko įvedimo tamsiąją pusę: sutrikęs miegas ir prasta nuotaika7
Kasmet visose Europos valstybėse paskutinį kovo savaitgalį pereinama prie vasaros laiko, kai laikrodžio rodyklės persukamos viena valanda į priekį. Šis persukimas skirtas tam, kad vakare žmonės gautų daugiau dienos šviesos, tačiau &sca...
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema1
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...