Per karantiną žmonės persivalgydavo, malšino alkį nesveiku maistu

  • Teksto dydis:

Nerimo kupinas karantino laikotarpis parodė, kad dažniausiai žmonės, norėdami pažaboti stresą, rinkosi ne sportą, knygas ar kitus prasiblaškymo būdus, bet maistą. Remdamiesi atliktomis studijomis mokslininkai pastebėjo, kad karantino metu žmonės žymiai dažniau persivalgydavo ir rinkdavosi nesveiką maistą.

Stresą malšino persivalgymu

Medicinos mokslų daktarei, gydytojai dietologei Editai Gavelienei nerimą kelia valgymo sutrikimai, žmonių baimė valgant ar renkantis maistą, sau įsivedami valgymo draudimai, dėl kurių vėliau seka persivalgymas ir nereguliari mityba. Jai pritaria ir vaistininkas Marius Lukštaraupis, pastebėjęs dažnesnį žmonių pasirinkimą stresinėje situacijoje pirkti vitaminus, bet ne pradėti sveikai maitintis.

Vaistininkas stresą valdyti pataria ne vaistais, o gilinimusi į stresinę situaciją. "Svarbu suvokti aplinkybes ir žinoti visą galimą informaciją, nes dažniausiai stresas žmonėms kyla iš nežinomybės. Prasidėjus karantinui, galėjome stebėti kilusį visuotinį stresą, kai nebuvo jokios patikrintos informacijos ir vyravo tik spėlionės. Kilęs ir užsitęsęs nerimas iškart atsiliepė žmonių sveikatai – fiksavome padidėjusius papildų, vitaminų, raminamųjų arbatų ir žolelių pardavimus", – pirminį žmonių impulsą gerinti savijautą vitaminais prisimena M.Lukštaraupis.

Gydytoja dietologė E.Gavelienė teigia, kad jau yra atliktos studijos, apžvelgiančios, kaip žmonės pasaulyje reagavo į karantino laikotarpiu kilusį stresą: "Mokslininkai daro išvadą, kad žmonės tuo metu žymiai dažniau persivalgydavo, o maisto pobūdis, kurį dauguma dažniausiai rinkosi, nebuvo sveikatai palankus – kilo saldumynų vartojimas. Toks didelis noras valgyti specifinį, ne visuomet sveikatai palankų maistą stresinėje aplinkoje siejamas su keletu veiksnių: emocijomis (troškimas valgyti), elgsena (maisto paieška), išmoktu žinojimu / patirtimi (mintys apie maistą), fiziologija (seilių išsiskyrimas). Saldumynai skatina smegenyse serotonino, vadinamojo laimės hormono, gamybą. Taip siekiama nusiraminimo. Tačiau nebūtina rinktis saldumynus emocijoms koreguoti, melatonino, serotonino gautume skanaudami avižų dribsnius, vyšnias, bananus, migdolus, sėklas, šakniavaisius ir kitą neperdirbtą maistą. Toks maistas veikia kaip streso reguliatorius."

Svarbu sau leisti viską

Gydytoja dietologė į šiuo metu populiarius draudimus sau valgyti vieną ar kitą produktą žiūri skeptiškai. "Visiems atrodo, kad sveika mityba tai lyg kariuomenės rikiuotė, kurioje yra griežta tvarka. Kalbant apie maistą, taip neturėtų būti. Turėtume kiekvieną dieną įvertinti, kada norėtume ir galėtume valgyti, kokiu maistu norėtume šiandien papuošti savo lėkštę, papildyti ją kuo įvairesniu turiniu ir spalvomis. O jei teko suvalgyti maisto, kurį mes įsivaizduojame kaip sveikatai nepalankų, – saldumynų, perdirbtų mėsos gaminių, greitojo maisto svarbu pavalgius nejausti dėl to kaltės, tačiau aiškiai sau įvardyti, kodėl taip nutiko ir kada tai galėtų pasikartoti, suplanuojant tą pasikartojimą saugiu, nutolusiu atstumu. Valgyti turėtume siekdami jaustis komfortiškai fiziškai – nei persivalgę, nei nusilpę ar svaigstančia galva dėl alkio, bet kartu, kad nebūtų vidinės graužaties dėl neva padarytos nuodėmės", – pataria E.Gavelienė.

Žmonės jaučiasi kalti valgydami, ir tai pats blogiausias įmanomas santykis su maistu.

Pasak specialistės, nereikia savaitę laukti įkrovos dienos (angl. "cheat day"), kad galėtumėte suvalgyti tą norimą torto gabalėlį: "Svarbu tai daryti tuomet, kai jums to reikia, o ne per prievartą spausti save laukiant sekmadienio, kai prisikimšite iki blogumo. Didžiausia klaida, kad žmonės gyvena susivaržę, laukia kažkokios vienintelės dienos, kai jau galės sau kažką leisti. Ne. Jeigu kažko labai užsinorėję įvertinate savo pajėgumus ir esate įsitikinęs, kad po to savijauta jus tenkins – pirmyn. Man, kaip gydytojai dietologei, didžiausią nerimą kelia atsirandanti žmonių baimė valgyti. Žmonės jaučiasi kalti valgydami, ir tai pats blogiausias įmanomas santykis su maistu. Be maisto žmogus negyvena ir nė viena mūsų ląstelė nefunkcionuotų negaudama maistinių medžiagų. Tad pirmiausia ir galvoti reikėtų apie tokį maistą, kuris gerintų fizinę būklę. Tos situacijos, kai žmogus pats nuo savęs slėpdamasis bando valgyti spurgas ar ledų kibirėlius, yra pavyzdžiai, vedantys į nesveiką visomis prasmėmis gyvenimą."

Visi vitaminai – su maistu

Nors nusilpus organizmui dažnas eina tiesiai į vaistinės vitaminų ir papildų skyrių, M.Lukštaraupis tokius žmones linkęs sustabdyti. "Kai žmogus, atėjęs į vaistinę, pradeda rinktis vitaminus, aš visada pirmiausia paklausiu, kaip jis maitinasi – kuo įvairesnė mityba, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogui trūksta vitaminų. Visada geriau juos gauti su maistu, tad pirmiausia svarbu pažvelgti į savo lėkštę ir pagalvoti, ko dar joje galėtų atsirasti, kad nebūtų vitaminų trūkumo. Išgėrus tabletę, tikrai nenutiks stebuklas ir imuninė sistema, kurią silpnina stresas, staiga nepasidarys stipresnė. Miegas, nuolatinė fizinė veikla ir sveika mityba, iki minimumo sumažintos stresinės situacijos yra tiesiausias kelias į stiprų imunitetą ir sveikatą. Nevertėtų kliautis tik vitaminais ar papildais", – dėmesį atkreipia vaistininkas.

E.Gavelienė pastebi, kad gyvenant Lietuvoje vitamino D ir omega-3 riebalų rūgščių su maistu gauti sudėtingiausia, tad jas vartoti papildomai rekomenduojama norint, kad organizme jų netrūktų: "Artėjant rudeniui, svarbiausia laikytis tos pačios, fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba grįstos, gyvenimo būdo linijos. Tuomet nereikės specialiai ruošti organizmo jokiems metų laikams, liks tik šilčiau apsirengti."

Nori atsivalgyti

Be to, atkreipia dėmesį mitybos konsultantė, sukaupti vitaminų atsargų ilgesniam laikui arba vasarą atsivalgyti uogų, daržovių, vaisių yra neįmanoma. "Sukaupti galima tik emocijų arba papildomų kilogramų, bet ne vitaminų. Uogos yra puikus maisto produktas, tačiau rekomenduočiau jas užsišaldyti, o ne mėginti suvalgyti visą derlių iškart. Kadangi uogose randama daugiausia vandenyje tirpių vitaminų ir įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, mūsų organizmas jų nekaupia arba tai daro ypač mažais kiekiais. Taigi, visą perteklių, kurio mūsų organizmui neprireiks, jis tiesiog pašalins", – teigia E.Gavelienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
F u c k y o u

Eskit

Eskit portretas
Dar tą amerikoniska Suda!!!!
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių