- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išeidama po pokalbio su onkologu pacientė turi jausti viltį. Darbo grupė, subūrusi medikus ir pacientus iš 26 pasaulio šalių, tai rekomenduoja medikams, gydantiems metastazavusiu krūties vėžiu sergančias moteris. Šie patarimai tinka visiems.
Iššūkis – pranešti diagnozę
Įvertinti tyrimų rezultatus, paskirti tinkamą gydymą – atrodytų viskas yra įprasta, aišku ir paprasta. Tačiau, kaip pripažįsta patys gydytojai, būna itin sunkių situacijų, kai tenka pacientui ištarti nepagydomos ligos diagnozę ar pasakyti, kad gydymas nebuvo efektyvus.
"Ypač nelengva pranešti pacientui žinią apie pažengusį, metastazavusį vėžį. Tokiais atvejais gydytojas turi būti gerai pasiruošęs, jam reikia ne tik specialybės, bet ir psichologinių žinių", – sakė gydytoja onkologė chemoterapeutė Birutė Brasiūnienė, Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja.
Situacija tokiu atveju itin sudėtinga: ligonės ne tik turi priimti šią diagnozę, bet ir iškart apsispręsti dėl tolesnio gydymo bei apgalvoti savo asmeninio, profesinio, socialinio gyvenimo pokyčius, kuriems įtakos gali turėti liga ir būsimas gydymas. Baimės, kaltės ir apgailestavimo jausmas gali komplikuoti šią ir taip jautrią situaciją. Nepavydėtina ir mediko padėtis: laikas, kurį jis gali skirti susitikimui su paciente, ribotas, o reikia ir nuraminti, ir paaiškinti apie ligą, gydymo perspektyvas, neretai organizuoti pagalbą jos priežiūrai dėl sunkios būklės.
Pranešant blogą žinią būtina paminėti galimybes ir pateikti teigiamą perspektyvą, kad pacientė išvyktų jausdama viltį.
Atspindi svarbiausias temas
Kurti sveikatos priežiūros specialisto ir pacientės bendravimui skirtas rekomendacijas ėmėsi daugiadisciplinė komanda, kurią sudarė 50 metastazavusiu krūties vėžiu sergančių pacienčių, jų atstovų, onkologų, slaugytojų ir onkopsichologų iš 26 pasaulio šalių. Vasarą Berlyne vykusiame susitikime delegatai buvo pakviesti aptarti, kaip su rekomendacijomis supažindinti visų šalių pacientų organizacijas, sveikatos priežiūros specialistus.
Dokumente aprašomi specifiniai procesai, padedantys bendrauti su pacientėmis nuo pradinės diagnozės nustatymo iki tinkamo gydymo parinkimo ir pokalbio apie paliatyviąją priežiūrą gyvenimo pabaigoje.
Rekomendacijos gairės remiasi įprastiniu pacientės ir sveikatos priežiūros specialisto pokalbių modeliu kovos su liga metu. Akronimai atspindi bendrąsias svarbiausias temas, kuriomis turi remtis specialistų ir pacienčių konsultacijos.
"Mūsų nuomone, pati svarbiausia rekomendacija yra ta, kad pranešant blogą žinią būtina paminėti galimybes ir pateikti teigiamą perspektyvą, kad pacientė išvyktų jausdama viltį. Vėžio gydymui reikia gydytojo ir paciento partnerystės. Pacientas turi pasitikėti gydytoju, būti tikras, kad judviejų pasirinktas gydymo kelias ir būdas yra geriausia, kas įmanoma šioje situacijoje", – pasakojo Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos atstovė Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė, grįžusi iš Berlyne vykusio medikų ir pacientų susitikimo.
Sklandesnis gydymo procesas
"Nors apie ligonio ir medicinos personalo komunikacijos svarbą žinoma jau seniai ir medikai nuolat stengiasi, kad ji būtų kuo geresnė, visgi šiandienis gyvenimas padiktavo poreikį sukonkretinti tokios komunikacijos tikslus ir priimti praktines rekomendacijas, kaip tai įgyvendinti, kad jos dar labiau padėtų lengvinti komunikaciją su pacientais išplitusios onkologinės ligos akivaizdoje. Nors jos parengtos metastazavusiu krūties vėžiu sergančioms moterims, jas galima pritaikyti ir kitais išplitusio vėžio atvejais", – įsitikinusi mokslų daktarė B.Brasiūnienė.
Pasak pašnekovės, šiais laikais pacientai turi labai daug informacijos apie savo ligą ir komunikacija su gydytoju tampa labai svarbi. Kai ligonis supranta, kas su juo vyksta, kokia tai liga, koks gydymas, kokios perspektyvos, jam būna ramiau, jis jaučiasi daug geriau.
"Tokiais atvejais ir mums, medikams, daug paprasčiau, nes pacientas žino, kodėl skiriamos vienos ar kitos procedūros, tyrimai, laiku kreipiasi paūmėjus šalutiniam poveikiui, o tai, pavyzdžiui, padeda geriau suvaldyti galimas komplikacijas ar laiku perspėti dėl jų ir taip išvengti būklės blogėjimo", – aiškino gydytoja B.Brasiūnienė.
Vienas didžiausių iššūkių šioje situacijoje – laikas, tiksliau – laiko, kuris skiriamas gydytojui bendrauti su pacientu, stygius. Specialistė įsitikinusi, kad apie tai būtina diskutuoti ir bendrai ieškoti išeities ir medikams, ir pacientų organizacijoms, ir sprendimus priimančioms institucijoms, ir visai visuomenei. Gydymo rezultatų sėkmė labai priklauso ir nuo ligonio socialinės, dvasinės, psichologinės būklės.
Akronimai ir jų reikšmės
P (angl. Prepare – Pasiruošk) – konsultacijai pasiruoškite iš anksto;
A (angl. Ask – Klausk) – paklauskite pacientės, ar ji suprato paaiškinimus ir, ar ji sutinka dėl tolesnių veiksmų;
Li (angl. Listen – Klausyk) – klausykite, kad suprastumėte, ar pacientei kyla kokių nors abejonių ar klausimų;
Mo (angl. Motivate – Motyvuok) – motyvuokite ir drąsinkite pacientes per ilgo kovą su liga, kurioje dalyvaujate ir jūs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...