Jei bėgdamas žmogus nualpsta, tai reiškia, kad galvos smegenys gauna nepakankamai kraujo, sako greitosios pagalbos gydytoja. Tačiau, anot jos, sąmonės netekimas gali būti ne toks jau paprastas dalykas: „Gali būti, kad širdies pulsas dažnas, ji negali aprūpinti galvos smegenų ir savo širdies kraujagyslių. Kai širdies raumeniui trūksta maisto medžiagų ir deguonies, sutrinka širdies ritmas, net gali įvykti klinikinė mirtis.“

Gydytoja teigia, kad jei bėgdamas žmogus nugriuvo, pirmiausia reikia įsitikinti, ar jis tikrai be sąmonės – klausti, kas atsitiko, pajudinti. „Jeigu jis nereaguoja, reikia skambinti ir kviesti greitąją pagalbą, pasakyti, kad asmuo bėgo maratoną, bet krito ir prarado sąmonę“, – pataria V. Pumputienė. Pašnekovė priduria, kad šalia esantysis turi pažiūrėti, ar nualpęs žmogus kvėpuoja – pridėti ranką prie krūtinės ląstos ir patikrinti, ar ji kilnojasi.

V. Pumputienės teigimu, reikėtų patikrinti ir pulsą, o jeigu kvėpavimas dingęs, reikia atverti žmogaus kvėpavimo takus ir atlikti krūtinės ląstos paspaudimus: „Apatiniame krūtinkaulio trečdalyje vieną ranką dėti ant kitos ir spausti 20–50 kg jėga, kad krūtinkaulis 4–5 cm pajudėtų link stuburo. Spausti dideliu tempu, atsiklaupus šalia nukentėjusiojo, 100 kartų per minutę.“ Tai atlikus, specialistė pataria atleisti krūtinės ląstą. „Ląstą reikia pilnai atleisti, kad sumažėjęs oro slėgis įsiurbtų kraują į pagrindines kraujagysles“, – aiškina gydytoja.

Tuomet, pasak V. Pumputienės, reikia nukentėjusiajam dviem pirštais užspausti nosį, jį pražiodyti ir du kartus įpūsti maždaug pusę litro oro. Ji pataria žvilgtelėti, ar kilnojasi krūtinės ląsta: „Jei kilnojasi, įpūsta labai gerai – per stipriai to daryti nereikia. Dar reikėtų atlošti apalpusio asmens galvą, kad į skrandį nepatektų oro ir nepakiltų skrandžio turinys.“

Jei visgi taip atsitiktų, sako gydytoja, žmogų reikia paversti ant šono, išvalyti jo kvėpavimo takus ir toliau tęsti. „Jei nėra galimybės atlikti dirbtinio kvėpavimo, užtenka ir krūtinės ląstos paspaudimo. Galima paprašyti, kad tai padaryti padėtų ir kitas, šalia esantis žmogus“, – aiškina pašnekovė. Anot V. Pumputienės krūtinės ląstos paspaudimus ir kitus gaivinimo veiksmus reikia atlikti tol, kol atvyks greitoji pagalba.