Quantcast

Kaip per karščius apsaugoti širdį?

  • Teksto dydis:

Termometro stulpeliui šoktelėjus į aukštumas, karščio įtaką kone pirmieji pajunta žmonės, sergantys įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažnas jų pastebi, kad užplūdus karščiams ne tik tampa sunkiau atlikti kasdienius darbus, bet ir ima trikti širdies ritmas.

Vyresnio amžiaus žmonės, taip pat turintys įvairių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, neretai skundžiasi, kad per karščius ima permušti širdis. Pasak gydytojos kardiologės Rūtos Rogalskienės, širdies ritmo sutrikimų gali sukelti daugybė priežasčių, viena iš jų ir ypač būdinga vasarą – skysčių netekimas.

„Karštomis vasaros dienomis organizmas natūraliai saugosi – perkaitimo ir šilumos perteklių pašalina prakaituodamas. Gausiai prakaituodami netenkame ne tik skysčių, bet ir organizmui svarbių mikroelementų, ypač kalio, kurio didelė dalis pasišalina būtent su prakaitu. Kai organizme reikšmingai sumažėja kalio, apie jo trūkumą signalizuoja trinkantis širdies ritmas, ima reikštis vadinamieji širdies permušimai. Kartu juntamas ir padidėjęs nuovargis, bendras silpnumas“, – pasakoja gydytoja.

Ji atkreipia dėmesį, kad netekti skysčių pavojinga dar ir dėl to, jog tirštėjant kraujui didėja rizika susidaryti trombams, kraujo krešuliams, kurie yra viena pagrindinių infarkto ir insulto priežasčių. Netekti skysčių pavojinga ir vartojantiesiems skysčius varančius vaistus.

Pasak gydytojos, karštomis vasaros dienomis svarbu užtikrinti pakankamą kiekį skysčių, ypač vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie natūraliai silpniau jaučia troškulį ir neretai skysčių suvartoja per mažai. R.Rogalskienė atkreipia dėmesį, kad per karščius geriau vartoti paprastą arba negazuotą mineralinį vandenį, reikėtų vengti kofeino ir daug cukraus turinčių gėrimų, kurie pasižymi atvirkštinėmis skysčius varančiomis savybėmis.

Vyresnio amžiaus žmones kardiologė ragina atidžiau įvertinti suplanuotus darbus sode ir darže, pakilus oro temperatūrai tinkamai apskaičiuoti fizinį krūvį.

„Bendrąja prasme fizinis aktyvumas yra labai naudingas kiekvienam, taip pat ir žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas ne tik teigiamai veikia ligonių fizinę būklę ir emocinę savijautą, bet ir mažina širdies ir kraujagyslių sukeliamą mirties riziką. Vis dėlto itin karštos dienos turėtų būti taisyklės išimtis – nepamatuotas fizinis krūvis, dar lydimas perkaitimo ir skysčių netekimo, gali sukelti itin rimtų padarinių“, – perspėja R.Rogalskienė.


Šiame straipsnyje: karštisširdiskardiologė

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių