Pati blogiausia trauma

Kaip viskas buvo, žurnalistai Laisvė ir Vytaras Radzevičiai aprašė knygoje "Arvydas Sabonis. 11 skyrių iš didžiausio lietuvio gyvenimo".

A.Sabonio Achilo sausgyslė trūko 1987 m. Tokia trauma krepšininkams – pati blogiausia, po jos daugelis žaidėjų yra priversti baigti karjerą. Traumą geriausias lietuvių krepšininkas gavo Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės treniruotėje Novogorske. Treniruotei vadovavo garsusis CASK ir rinktinės treneris Aleksandras Gomelskis. Pasak knygos autorių, galima sakyti, kad buvo laiko klausimas, kada panašią traumą A.Sabonis patirs: A.Gomelskis krepšininkų netausojo, jie žaisdavo ir suleidus vaistų nuo skausmo, po tokių rungtynių A.Sabonį jau buvo tekę išnešti iš aikštelės, o gydoma beveik nebuvo. Tąkart A.Gomelskis ir krepšininkai išgirdo triokštelėjimą, A.Sabonis parkrito. Krepšininkas skubiai nuvežtas į ligoninę. Buvo šeštadienis. Kaip rašoma knygoje, įžymybės kojos budinčiam gydytojui niekas nepatikėjo, o skyriaus vadovas savo savaitgalio gadinti dėl kažkokio krepšininko kojos nesirengė. Kęsdamas didžiulius skausmus, A.Sabonis sulaukė pirmadienio. "O specialistai tuo metu tebesvarstė, kur daryti operaciją. Tarsi nežinotų, kad po Achilo sausgyslės traumos laikas yra priešas – nutrūkusi sausgyslė traukiasi", – rašo Radzevičiai.

Pagaliau buvo nuspręsta krepšininką, be kurio iš Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinės pasirodymo kitais metais laukusioje Seulo olimpiadoje buvo galima tikėtis daug mažiau, operuoti Maskvoje. Tačiau A.Sabonis atsisakė – iškėlė sąlygą, kad jį operuotų Kęstutis Vitkus, kuris tuo metu Lietuvoje jau buvo žinomas mikrochirugas. Maskvos chirurgai nenorėjo pasiduoti – ėmė ruošti Arvydą operacijai. Vis dėlto tuometės sovietinės Lietuvos atstovai Maskvoje suorganizavo lėktuvą į Vilnių ir A.Saboniui, pasak Radzevičių, sėkmingai pavyko pabėgti.

Dar pavojingesnė trauma

Garsiausias lietuvių krepšininkas operuotas Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės Rekonstrukcinės mikrochirurgijos skyriuje. Knygoje "Arvydas Sabonis. 11 skyrių iš didžiausio lietuvio gyvenimo" šią operaciją A.Sabonis vadino naujo gyvenimo pradžia: "Tas po vieną susiūtas plaukelis. O juk iš tiesų galėjo sportas baigtis. Pasaulyje po tokios traumos sportuoti grįžo tik gal penki ar šeši sportininkai."

K. Vitkus buvo draugiškas, šiltas ir reiklus gydytojas. Jau nekalbant apie tai, kad jis A. Sabonio Achilo sausgyslę išgelbėjo, be jo Arvydui JAV būtų buvę sunku išsiversti.

K.Vitkui Maskvos gydytojai buvo perdavę piešinį, kaip susiūti Achilo sausgyslę. Vis dėlto panašu, kad tuo metu K.Vitkus jau pats galėjo pamokyti Maskvos chirurgus. A.Sabonį operavo Mečislovas ir Kęstutis Vitkai, jiems asistavo Juozas Olekas.

"Po mėnesio K.Vitkus Arvydą išlydėjo į reabilitaciją Suomijoje. Suomijos medikai pripažino: operacija Lietuvoje atlikta idealiai. Tačiau, žinia, po operacijos kas penktą Achilo sausgyslę ištinka komplikacija", – rašoma knygoje.

Grįžęs į Lietuvą, A.Sabonis tęsė reabilitaciją Palangoje. Čia patyrė traumą, dar pavojingesnę už pirmąją: lipdamas laiptais krepšininkas suklupo ant operuotos kojos. Vėl K.Vitkaus atliekama operacija, šįkart – sudėtingesnė, nes sausgyslė plyšo į daugybę mikroskopinių skaidulų. "Achilas juk kaip kasa, pluoštų pluoštai ten. Vitkai kiekvieną sukabino, padirbėjo kaip reikiant, nes kiti gydytojai tokiais atvejais susiūdavo gumulą. Fig bėgiosi su juo! Gal kas nors ir bėgiojo, bet dažniausiai ne", – knygoje cituojamas A.Sabonis.

Po antrosios traumos iškilo dar didesnė grėsmė, kad garsiojo lietuvio karjera baigta. Daug kas priklausė nuo reabilitacijos. Ir tuomet puikias reabilitacijos sąlygas pasiūlė Portlando "Trail Blazers" krepšinio klubas. "Sovietų funkcionieriai pernelyg nesipriešino – aštuoni reabilitacijos mėnesiai Lietuvoje rezultatų nedavė, netrukus – Seulo olimpinės žaidynės, o jose SSRS krepšinio rinktinė be Sabo – lyg be rankų, – apie įvykius 1988 m. rašoma knygoje. – Specialiai dėl Arvydo į didžiulę sporto kliniką (...) atskrido net kelių NBA komandų gydytojai. Konsiliumui vadovavo Amerikos traumatologijos legenda Jackas Houstonas. Medikai nusprendė, kad Vilniuje operacija buvo atlikta sėkmingai, chirurgų įsikišimo nebereikės."

Išviliojo į olimpiadą

A.Sabonio reabilitaciją Portlande prisimena ir kaunietis fotomenininkas Romualdas Požerskis. 1988 m. liepos mėnesį jis viešėjo JAV. Švęsti gimtadienio nuskrido į Portlandą – pas A.Sabonį ir K.Vitkų.

"Jie mane pasitiko oro uoste ir iškart mano baltus marškinius apipylė rašalu. Sutrikau. Po kiek laiko pastebėjau, kad rašalas nuo marškinių dingsta – tai buvo pokštas. Tada savaitę praleidau su K.Vitkumi ir A.Saboniu. K.Vitkus buvo draugiškas, šiltas ir reiklus gydytojas. Jau nekalbant apie tai, kad jis A.Sabonio Achilo sausgyslę išgelbėjo, be jo Arvydui JAV būtų buvę sunku išsiversti ne tik kaip be reabilituotis padedančio gydytojo. A.Sabonis tada dar nemokėjo angliškai, K.Vitkus buvo ir jo vertėjas", – prisimena R.Požerskis. Viešnagę primena ir fotografijų ciklas, kuriame užfiksuotas nelengvas A.Sabonio darbas siekiant atgauti sportinę formą.

Grįžęs iš JAV, netrukus A.Sabonis vėl buvo išsiųstas į SSRS krepšinio rinktinės bazę Novogorske. Nors pažadėjęs K.Vitkui Seulo olimpiadoje nežaisti, A.Gomelskio priprašytas vykti į Seulą tik palaikyti komandos, vis dėlto per olimpiadą trenerio buvo gudriai išviliotas į aikštelę. Tąkart olimpiadoje Sovietų Sąjungos krepšinio rinktinė pasipuošė aukso medaliais.