Tyrė protrūkį Kaune

Neseniai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas tyrė salmoneliozės protrūkį, kuris siejamas su maitinimo įstaiga, t. y. asmenys simptomus pajuto pavalgę toje pačioje įstaigoje. Per protrūkį nustatyti du atvejai. Organizuojamas tos įstaigos darbuotojų laboratorinis ištyrimas. Informacija perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri turi ištirti ir nustatyti, ar buvo pažeisti maisto saugos reikalavimai.

Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai ir laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Į aplinką šios bakterijos patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Salmonelės gana atsparios aplinkos poveikiui – sausame ore, šaltyje ilgai išlieka gyvybingos, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 °C iki +40 °C, tačiau 80 °C temperatūroje žūva per 10 minučių.

Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12–72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kartais bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują ir kitus organus – tokiu atveju negydant liga progresuoja.

Kaip užsikrečiama?

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijų gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta. Į žmogaus organizmą sukėlėjas patenka pro burną su užterštu maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.

Į žmogaus organizmą sukėlėjas patenka pro burną su užterštu maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.

Kad būtų išvengta salmoneliozės ir kitų per maistą plintančių ligų rizikos viešojo maitinimo įmonėse, vaikų kolektyvuose ir namuose, NVSC specialistai rekomenduoja maistą gaminantiems specialistams pasirenkant maistą, atsakingai vertinti galimo užteršimo riziką maiste. Gaminimo metu užtikrinti, kad ruošiant patiekalus būtų pasiekta technologiškai reikalinga temperatūra gaminio viduje. Labai svarbu paruoštus vartoti produktus tinkamai laikyti tik šaldytuve.

Svarbu užtikrinti, kad bus naudojami švarūs indai, įrankiai, ruošiant ir tiekiant maistą rankos turi būti švarios. Ypač svarbu gaminant išvengti kryžminio maisto užteršimo maisto tvarkymo vietoje: tomis pačiomis svarstyklėmis nesverti žaliavų ir pagamintų patiekalų; pakankamai plauti maisto tvarkymo inventorių ir indus; atskirti žalio gyvūninio maisto gamybos inventorių nuo kito virtuvės inventoriaus; pakankamai valyti ir dezinfekuoti aplinkos paviršius.

Švarių rankų svarba

Per neplautas rankas gali būti užteršiamas ir jau vartoti paruoštas maistas. Primename, kad rankas būtina nusiplauti prieš gaminant maistą ir kiekvieną kartą po žalio gyvūninio maisto apdorojimo, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, ligonių išmatomis ir prieš valgį. Visų šių patarimų rekomenduojama laikytis ir ruošiant maistą namuose ir ugdymo įstaigose.

Ugdymo įstaigų darbuotojams patariama stebėti kolektyvą lankančių vaikų savijautą, užtikrinti, kad priimami į darželį vaikai neturėtų užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiavimo, dusulio, skausmo, viduriavimo, vėmimo, bėrimo ir kt.). Tėvams patariama į ugdymo įstaigą vaikus išleisti tik šiems visiškai pasveikus ir įsitikinus (medikui konstatavus), kad vaikas nebeužkrečiamas.

Labai svarbu, kad tiek maitinimo, tiek ugdymo įstaigose, tiek namuose žarnyno sutrikimų turintis asmuo negamintų maisto ir nedirbtų kitų darbų, susijusių su maistu. Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.