Sėkmingai stebimi

„Mano klinikinėje praktikoje yra ligonių, kuriems prostatos karcinoma sėkmingai stebima daugiau nei dešimt metų ir šiuo metu liga vis dar nerodo jokių agresyvumo pokyčių. Kai kuriais atvejais ligos agresyvumo pasikeitimas buvo nustatytas ir ankstesniu laikotarpiu, tačiau, mano manymu, tai taip pat labai reikšmingas laimėjimas, kuris leido atitolinti radikalaus gydymo pradžią ir su juo susijusias komplikacijas“, – sako Santaros klinikų gydytojas urologas med. dr. Arnas Bakavičius.

Gydytojo teigimu, didelė dalis šiuo metu diagnozuojamų prostatos navikų pasižymi mažo agresyvumo biologine elgsena. Kadangi prostatos vėžio aktyvus gydymas susijęs su didele gyvenimo kokybę bloginančių komplikacijų rizika, tokių kaip impotencija ar šlapimo nelaikymas, buvo atlikta daug klinikinių studijų ieškant šio gydymo alternatyvų. Įrodyta, kad tam tikrus mažos rizikos prostatos navikus galima saugiai stebėti.

„Ar liga tinkama aktyviai stebėti, bendru sprendimu su ligoniu nustato gydytojas urologas. Pirmiausia prostatos vėžys turi atitikti tam tikrus molekulinius, histologinius ir radiologinius agresyvumo ir išplitimo kriterijus, o pacientas turi būti motyvuotas ir tinkamai laikytis numatyto aktyvaus stebėjimo plano“, – pabrėžė A. Bakavičius.

Aktyvus stebėjimas – kai, paprastai kalbant, ligonis kas 3–6 mėnesius turi atvykti pas gydytoją urologą į konsultaciją, kurios metu vertinamas kraujo PSA (prostatos specifinio antigeno) pokytis ir objektyvūs prostatos pakitimai.

„Prostatos magnetinis rezonansas ir biopsija kartojami bent vieną kartą per trejus metus, siekiant įvertinti, ar neatsirado naujų radiologinių ir histologinių ligos agresyvumo požymių. Aktyvaus stebėjimo taktika neužkerta kelio toliau ligą aktyviai gydyti. Aktyvaus stebėjimo metu nustačius ligos agresyvumo pokyčių, ligoniui rekomenduojamas standartinis aktyvus prostatos vėžio gydymas“, – aiškino A. Bakavičius.

Taktiką pakeičia iš baimės

Aktyvi stebėsena, gydytojo teigimu, rekomenduojama ligoniams, kurių tikėtina gyvenimo trukmė didesnė nei dešimt metų. Taip neužkertamas kelias toliau aktyviai gydyti prostatą, jei to prireikia. Vyresnio amžiaus ligoniams, kurie serga daug gretutinių ligų ir jų tikėtina gyvenimo trukmė yra trumpa, gali būti rekomenduojama stebėjimo iki simptomų taktika.

„Tai visai kitas ligos stebėjimo būdas, turintis kitokių rekomendacijų, nes standartinis aktyvus gydymas tokiems ligoniams nepagerintų išgyvenamumo, ir ateityje nenumatomas“, – kalbėjo pašnekovas.

Aktyviai stebėti galima visus ligonius, kuriems tinkamai diagnozuota prostatos karcinoma ir liga atitinka visus aktyvaus stebėjimo kriterijus. Sutarimo, kiek ligonių gali būti aktyviai stebimi, nėra, tačiau statistika sufleruoja, kad šis skaičius gali siekti apie trečdalį. Remiantis vienu iš JAV registrų, 36 proc. naujai diagnozuojamų prostatos vėžio atvejų yra mažos rizikos, iš kurių didžioji dalis gali būti aktyviai stebimi.

Pasak A. Bakavičiaus, tokiems pacientams svarbi ir psichologinė pagalba.

Vis dažniau diskutuojama, kad tokių ypač mažos rizikos prostatos navikų visai nereikėtų diagnozuoti. Jų diagnozavimas vadinamas pertekline diagnostika.

„Norėčiau pastebėti, kad apie 10 proc. aktyviai stebimų ligonių patys pageidauja nutraukti aktyvų stebėjimą dėl jaučiamo nerimo, kuris susijęs su žinojimu, kad jiems nustatyta onkologinė liga, nors ligos agresyvumo pokyčių ir nenustatyta. Aktyviai stebimiems ligoniams rekomenduojama atsakingai laikytis numatyto aktyvaus stebėjimo protokolo ir gydytojo urologo rekomendacijų, tai užtikrina savalaikę ligos pokyčių diagnostiką. Deja, specifinių rekomendacijų, kurios leistų sumažinti ligos agresyvumo pasikeitimo riziką, nėra“, – kalbėjo gydytojas.

Šiuo metu urologų bendruomenėje vis dažniau diskutuojama, kad tokių ypač mažos rizikos prostatos navikų visai nereikėtų diagnozuoti. Jų diagnozavimas vadinamas pertekline diagnostika, arba hiperdiagnostika.

Svarbu nelaukti simptomų

Kaip pabrėžė A. Bakavičius, reguliari sveikatos patikra leidžia anksti nustatyti ligas, tad visuotinai pradėjus taikyti ankstyvos prostatos vėžio diagnostikos programą žymiai sumažėjo pažengusio prostatos vėžio atvejų. Didžioji dalis šiuo metu diagnozuotų navikų būna pirmos stadijos, aptinkami tik prostatoje. Didelė dalis tokių navikų pasižymi mažo agresyvumo ir lėtai kintančia biologine elgsena, tačiau mažai daliai pacientų, ypač turinčių tam tikrą genetinę riziką, gali pasireikšti ir agresyvi ligos forma. Reguliarus sveikatos tikrinimas tokios ligos  rizikos nesumažina, tačiau padeda ją diagnozuoti anksti ir laiku pradėti  gydymą, o tai leidžia pasiekti žymiai geresnių gydymo rezultatų.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 3 tūkst. prostatos vėžio atvejų. Ligą nustačius anksti, devyni iš dešimties vyrų vėžį įveikia. Labai svarbu, kad vyrai ne tik reguliariai tikrintųsi, tačiau ir prevenciškai rūpintųsi savo sveikata – sveikai gyventų, atsisakytų žalingų įpročių, subalansuotai maitintųsi.