Kaip mama jaučiasi?

Daugėjant skyrybų, norisi didesnio aiškumo ir užtikrintumo, todėl prieš planuojant atžalas iš pradžių kartu pagyvenama, gludinami charakteriai, tikrinama, ar su tuo žmogumi galima pakankamai saugiai jaustis. Dar viena priežastis – gerėjanti medicinos paslaugų kokybė, tai reiškia, kad ir vyresnio amžiaus mama gali būti geros sveikatos, sėkmingai išnešioti ir pagimdyti sveiką kūdikį. Gerėjant diagnostikos galimybėms, nėštumo metu tiksliau galima nustatyti, ar vaisius turi genetinių ar kitų sveikatos problemų, tad nebe taip gąsdina ir su amžiumi susijęs didėjantis apsigimimų skaičius.

Gimdymas, esant bet kurio amžiaus, turi savo pranašumų ir trūkumų. Vertinant vien fizinę sveikatą, jaunesnei mamai pastoti, išnešioti ir pagimdyti gali būti lengviau. Medikai teigia, kad pirmojo vaikelio geriausia susilaukti apie 27–35 metus. Vėliau stipriai krinta galimybės pastoti, nėštumo metu yra didesnė tikimybė atsirasti gestaciniam (nėščiųjų) diabetui, padidėjusiam kraujospūdžiui, dėl kurio gali kilti preeklampsija, taip pat išauga Dauno sindromo rizika.

Kita vertus, kalbant apie mamos ir vaikelio gerovę, svarbu atsižvelgti ne tik į fizinę sveikatą, bet ir į tai, kaip mama jaučiasi, ar ji pasiruošusi mažylio gimimui ir pasikeitusiam gyvenimo būdui.

Tyrimai patvirtina, kad vyresnės mamos rečiau suserga pogimdymine depresija, jos jaučiasi ramesnės nei jaunos moterys.

Turi daug fizinių jėgų

Jaunos ir labai jaunos mamos turi daug fizinių jėgų, todėl lengviau pakelia su nėštumu susijusius nepatogumus: padidėjusį kraujagyslėmis tekančio kraujo kiekį, didesnę sąnarių apkrovą dėl augančio mažylio svorio. Jaunas organizmas turi geresnių prisitaikymo galimybių, rečiau sergama lėtinėmis ligomis, o jei ir sergama, sveikatos būklė esti geresnė nei tada, kai liga tęsiasi ilgus metus. Jaunoms mamoms lengviau ištverti bemieges naktis, o pervargus – atsigauti. Pavyzdžiui, mažyliui miegant pietų pogulio paruošti pietus ir išblizginti namus. Vyresnė mama gali atrasti daugiau galimybių prisitaikyti, išmintingiau perskirstyti savo jėgas, iš anksto numatyti ir suplanuoti, ką daryti būtina, o ką galima atidėti, pagaliau, jei reikia, pasitelkti pagalbą, o pačiai tuo metu nusnūsti. Esant mažiau energijos, stengiamasi ją labiau taupyti ir paskirstyti, atliekant tik pačius būtiniausius darbus, todėl nuovargis gali būti net mažesnis nei jaunos, energingos ir daugybę darbų spėjančios atlikti, tačiau nepasirūpinančios savo poilsiu mamos.

Jaunos mamos gali stokoti finansinės gerovės ir saugumo, pavyzdžiui, jeigu jų karjera tik prasidėjusi, juo labiau, jei dar studijuoja; vyresnės mamos dažnai esti labiau apsirūpinusios finansiškai, todėl jaučiasi ramesnės.

Skirtingo amžiaus pranašumai

Vyresnių mamų įgyta patirtis ir gyvenimo pasiekimai suteikia tai, kad jos neretai gali sukaupti daugiau žinių apie motinystę ir vaikų priežiūrą, palyginti su jaunomis. Jei jauna mama dar studijuoja ar kuria savo karjerą, jai gali būti sunku aprėpti dar ir domėjimąsi, pavyzdžiui, daugkartinėmis sauskelnėmis, pozityviosios tėvystės principais ir t.t. Vyresnė mama neretai gali tam skirti daugiau laiko, todėl geriau pasiruošia būsimiems iššūkiams. Tyrimai taip pat patvirtina, kad vyresnės mamos rečiau suserga pogimdyminė depresija, jos jaučiasi ramesnės nei jaunos mamos. Be to, vyresnėms mamoms gali būti lengviau suvokti laiko perspektyvą: jaunos mamos neretai išsigąsta, kad keltis naktimis prie kūdikio ir nešioti jį ant rankų gali tekti visus metus ar ilgiau (ir tie metai gali atrodyti tokie nepakeliamai ilgi), kad kelerius metus bus apribotos galimybės keliauti, leisti laiką su draugais ar dviese su vyru, nes reikės pasirūpinti ir mažylio priežiūra; vyresnių mamų vieni ar keleri metai nebe taip gąsdina, nes atsiranda suvokimas, kad šis laikas gana greitai prabėgs, buvimas dviese ar su draugais dažnai jau yra pakankamai išragautas, todėl nebe taip stipriai traukia. Gali būti, kad būtent todėl laikotarpis po gimdymo prabėga lengviau ir švelniau.

Vyresnio amžiaus mamos gali būti linkusios vaikus pernelyg stipriai globoti ir nepaleisti, turint galvoje tai, kad joms galėjo būti sunkiau pastoti, išnešioti ir pagimdyti, taigi kūdikis gali atrodyti kaip labai trapi būtybė, kurią mama gali bet kada prarasti. Tačiau galima sutikti ir gana jaunų mamų, kurios yra nerimastingos ir taip pat nori stipriai globoti vaiką bei apsaugoti jį nuo visų įmanomų negandų. Greičiau tai susiję ne su mamos amžiumi, bet su jos asmenybės bruožais: ar ji pati jaučiasi saugi pasaulyje, ar gali juo pasitikėti ir ar tiki, kad jos mažyliui taip pat nieko blogo nenutiks, net jei ji nepasirūpins juo kiekvieną įmanomą akimirką.

Apibendrinus būtų galima sakyti, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis tapti mama turi savo ypatumų, kurie nėštumą ir motinystę gali ir apsunkinti, ir palengvinti. Svarbiau ne tiek biologinis amžius, kiek merginos ar moters pasiruošimas svarbiems gyvenimo pasikeitimams, ar ji tam jaučiasi pakankamai subrendusi ne tik fiziškai, bet ir emociškai.

Daugiau apie šeimos planavimą, nėštumą, gimdymą ir pirmuosius kūdikio metus skaitykite knygoje "Nėštumas. Gimdymas. Pirmieji gyvenimo metai". Ją galima įsigyti internete: https://www.vitaelitera.lt/produktas/knygos/Nestumas-Gimdymas-Pirmieji-gyvenimo-metai/.

Kituose "Sveikatos" prieduose pristatysime kitas knygos temas.