- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitgalį vestuves atšokę stilistė Viktorija Šaulytė ir boksininkas Julius Mocka džiaugiasi sėkmingai nuo vaikystės prisijaukinę aktyvų gyvenimo būdą ir jo neapleidę net ir pabaigus profesionalias sportininkų karjeras. Viktorija ilgus metus šoko pramoginius sportinius šokius, o Julius – kikbokso čempionas, todėl pora puikiai supranta traumų sukeliamus sunkumus ir liekamuosius reiškinius, neretai pasirodančius jau gerokai po laiko.
Sąnarių skausmas vargina daugiau nei 30 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau tai ne tik vyresnio amžiaus žmonių problema, sąnarių ligos vis labiau paliečia ir jaunimą. Kas penktas vizitas pas gydytoją būna būtent dėl sąnarių skausmo, kurį dažnai sukelia įvairios traumos. Pasak traumatologų, per karantiną traumų gerokai sumažėjo, tačiau sušvelninus draudimus, kai daugelis po pertraukos ėmė stropiai savarankiškai sportuoti, atgimė ir sąnarių traumų tikimybė.
„Sporto klubų užsidarymas turėjo įtakos traumų sumažėjimui, netgi dvigubai. Tačiau karantinui atsileidus žmonės grįžo į įprastinį gyvenimą, tad ir mūsų skaičiai sugrįžo į pradinį tašką. Traumos būna įvairios –patirtos važinėjant dviračiu, paspirtuku, sportuojant, užsiimant sodo darbais. Žinoma, daugiausiai traumas patiria „ofisiniai“ sportininkai, kurie po darbo puola sportuoti neturėdami tinkamo fizinio pasiruošimo, nedarydami apšilimo“, – teigia RVUL Skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas, gydytojas ortopedas traumatologas Artūras Zubrickas.
Neseniai vestuves atšventę stilistė V. Šaulytė-Mockė ir profesionalus boksininkas J. Mocka įsitikinę, kad sąnarius apsaugoti tikrai galima ir apgailestauja, jog galbūt per vėlai tą suprato. Anot Juliaus, kuomet esi jaunas, negalvoji apie pasekmes, kurios neišvengiamai pasijaučia laikui bėgant.
„Kiekvienas sportas yra pavojingas, jeigu tu jį darai be proto, nepagalvodamas, kaip taisyklingai ir sveikai padaryt judesį. Man boksas yra kaip joga, nes pusantros valandos būni toje akimirkoje, vos tik pagalvosi ne apie tai, kas vyksta, iš karto prasileisi smūgį. Tačiau tuo pačiu šiame sporte didžiulė apkrova tenka keliams, riešams. Kai sieki rezultatų, tu savęs netausoji, atiduodi visas jėgas, galvoji, kad esi jaunas ir viską gali. Tačiau jau pabaigus sportininko karjerą ėmė lįsti problemos ir pasekmės: raktikaulių, kurie abu yra lūžę, alkūnių, kelių sąnarių skausmai“, – apie neigiamus sporto rezultatus pasakoja J. Mocka.
Ilgamečio sporto pasekmės jaučia ir Viktorija. Moteris profesionaliai pramoginius šokius šoko net 13 metų, tačiau kaip pripažįsta ji pati, sąnarių problemos buvo ignoruojamos, tad liekamuosius neigiamus sporto reiškinius buvusi šokėja tikina jaučianti iki dabar.
„Jau penkti ar šešti metai, kai nebešoku ir tikrai pajaučiau, kad nebesu tokia fiziškai ištverminga, kokia buvau. Pajaučiau kelių negalavimus, visuomet su jais turėjau problemų, tačiau lengvai numodavau į tai ranka ir dabar tai atsiliepė. Jeigu būčiau galėjusi, būčiau rūpinusi sąnariais jau tada, kai šokau, nes dabar visai kitoks mąstymas – renkiesi tai, kas kūnui geriau, prisižiūri maistą, mitybą, papildai ją vitaminais bei papildais“, – pasakoja V. Šaulytė.
Sąnarius veikia ne tik nepamatuotos fizinės apkrovos, bet ir aplinkybė, jog neretai valgome netinkamą maistą, o tuomet sąnariams ima trūkti tam tikrų maistinių medžiagų. Sąnarys kraujotakos neturi, jis minta aplink jį esančiu skysčiu, kurio gamyba priklauso tik nuo žmogaus gyvenimo būdo.
„Sąnarys taip pat turi savo „garantiją“, kuri yra 60 metų. Tai tarsi guolis – jis trinasi, dėvisi, tam įtakos turi didelis fizinis aktyvumas, antsvoris ir genetiniai susirgimai. Reikia būti atsakingam už save, saugotis ir net sportuojant ar užsiimant aktyvia veikla, tą daryti protingai“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas A. Zubrickas.
Laimei, jog sąnario kremzlė yra nuolat atsinaujinanti ir siekiant atitolinti bei sulėtinti nusidėvėjimo procesą, mitybą galima papildyti maisto papildais su kolagenu. Būtent ši medžiaga pamaitina sąnarius, kremzles ir kaulus bei apsaugo nuo jų priešlaikinio susidėvėjimo.
„I tipo kolagenas formuoja stiprų, į pintą virvę panašų audinį, kad raiščiai ir sausgyslės galėtų pakelti stiprų tempimą. II tipo kolagenas iš plonų skaidulų formuoja tankius, erdvinius tinklus, saugančius kremzles nuo apkrovų spaudžiant. Taip pat, norint organizme turėti pakankamo kolageno kiekio, svarbu gauti ir vitamino C, mat jis skatina kolageno sintezę“, – teigia farmacininkė Asta Trumpienė.
Greitas gyvenimo tempas, nuolatinė įtampa, stresas, amžinas skubėjimas neretai iššaukia ne vieną ligą. Pasak V. Šaulytės, jeigu kūnui kažkas negerai, jis tą parodys, siųsdamas skausmo signalus, tad svarbu laiku į juos sureaguoti ir nenumoti ranka.
„Tempas yra beprotiškas, dažnai nespėjam tinkamai maitintis, tad tenka vartoti vitaminus, papildus. Kūnas yra geras mūsų rodiklis, kiekvienas skausmelis yra signalas, kad gal reikia pailsėti ar priimti kitokį sprendimą. Nereikia išgręžti savęs iki galo, sportas turi būti kaip meilės sau ir savo kūnui išraiška. Reikia rūpintis savimi, kad kuo ilgiau galėtum judėti“, – išmintimi dalinasi V. Šaulytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į kompensuojamųjų vaistų rezervinį sąrašą įtraukti vaistai nuo cistinės fibrozės2
Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija ketvirtadienį nusprendė įtraukti naujus cistinei fibrozei gydyti skirtus preparatus į rezervinį vaistų sąrašą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Pacientų pavėžėjimu rūpinsis nebe savivaldybės, o Greitosios medicinos pagalbos tarnyba8
Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims valstybė, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras. ...
-
VLK priminė pacientų teises ir atsakomybę už savo sveikatą
Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąju...
-
A. Dulkys tikisi, kad vaistai nuo cistinės fibrozės taps kompensuojami dar šiemet8
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad vaistai nuo retos ligos – cistinės fibrozės – pacientams taps kompensuojami dar šiemet. ...
-
PSDF finansuoja naujus tyrimus ir procedūras prostatos, krūties vėžio, žarnyno infekcijoms gydyti1
Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. ...
-
Per parą Lietuvoje – 16 naujų susirgimų koronavirusu
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 16 asmenų, trys iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Laiškas vėžiu sergančiai mamai: tikėjau, kad tu pasveiksi, mamyte
Išgirsti vėžio diagnozę sunku ne tik šią liga sergančiam, bet ir jį mylintiems. Dukra pasidalijo laišku mamai, kuriame įžodino tai, ką jaučia dažnas žmogus, esantis šalia su onkologija susidūrusio artimojo. ...
-
Pirmadienį šalyje patvirtinti 24 koronaviruso atvejai
Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 24 žmonėms, aštuoni iš jų susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Ligonių kasos: kam vaistų priemokas padengia valstybė?2
Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai priminė, kad kasmet vaistų prie...
-
Ragina į kasmetinę vaiko sveikatos patikrą nežiūrėti pro pirštus1
Darželinukų ir moksleivių tėveliai neturėtų nustebti, balandį sulaukę skambučio, kviečiančio atvykti į polikliniką kasmetinės vaiko sveikatos patikros. Jos pagrindu suformuojama sveikatos pažyma mokykloms ir darželiams. Kauno miesto poliklinika...