Ką daryti, kad, vos atvėsus orams, neužkluptų ligos?

  • Teksto dydis:

Vasarą atrodo, kad rudens dargana ir prasidedantis ligų sezonas – dar toli. Tačiau ruoštis reikia jau dabar, nes, norint išvengti peršalimo ligų, imunitetą stiprinti būtina iš anksto. Kaip stiprinti nespecifinį ir kaip įgyjamas specifinis imunitetas, aiškina vaistininkai.

Kas nuo mūsų nepriklauso

Imuninės sistemos paskirtis – apsaugoti organizmą nuo svetimų baltymų, kenksmingų mikroorganizmų ir kitokių svetimkūnių. Imuninės sistemos ląstelės taip pat padeda atsikratyti užkrėstų, senų ar sergančių mūsų organizmo ląstelių, tarp jų – ir vėžinių.

Vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad imunitetą sudaro nespecifinių ir specifinių veiksnių visuma. Pastariesiems įtakos mes neturime, nes specifinis imunitetas susidaro persirgus įvairiomis ligomis arba po vakcinavimo. Taigi net sveikas žmogus, daug dėmesio skiriantis sveikatinimuisi, visaverčiam maistui, poilsiui, gali susirgti COVID-19 ar kokia nors kita virusine, bakterine infekcija. Taip atsitinka dėl to, kad jo specifinė imuninė sistema neturi informacijos, kaip gintis nuo tų konkrečių patogenų.

Nespecifinis imunitetas atsakingas už organizmo atsparumą. Būtent jis ir priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo ir veiksmų, jį galime stiprinti. Lyginant su žaibišku specifinio imuniteto atsaku į patogenus, nespecifinės organizmo sistemos reaguoja daug lėčiau, anot M.Lukštaraupio, čia lyginame minutes ar valandas su savaitėmis.

"Patogeniniai mikroorganizmai ar kiti žalingi veiksniai, norėdami patekti į organizmą, pirmiausia susiduria su įvairiais nespecifiniais organizmo apsaugos barjerais: oda, kraujo krešėjimo sistema, gleivinių paviršiumi, skrandžio druskos rūgštimi, žarnyno mikroflora, riebalų ir prakaito liaukomis, nosies ir kitų gleivinių mikroplaukeliais bei pan. Jeigu šių pastovių apsaugos barjerų neužtenka, įsijungia papildomi mechanizmai – kosulys, čiaudulys, vėmimas, viduriavimas, kurie padeda mechaniškai pašalinti kenksmingus mikroorganizmus", – sako farmacininkas.

Ruošiasi šaltajam laikui

Anot M.Lukštaraupio, geros savijautos ir sklandžios visų organizmo sistemų veiklos pagrindas – sveikas gyvenimo būdas, kai subalansuotas darbo, poilsio ir miego režimas, kasdien skiriama laiko aktyviai fizinei veiklai, vengiama streso ir, žinoma, sveikai maitinamasi renkantis sezoninius, šviežius maisto produktus. Tuomet įgimta imuninė sistema galės veikti visu pajėgumu.

Ypač rugpjūčio mėnesį, kai organizmas natūraliai ruošiasi šaltajam sezonui ir vyksta hormonų bei kitų organizmo sistemų persikalibravimas, verta padėti savo kūnui adaptuotis vengiant streso, daugiau laiko aktyviai leidžiant gryname ore, tinkamai maitinantis.

Pavyzdžiui, avižose gausu tirpiųjų maistinių skaidulų, vadinamų beta gliukanu. Ši medžiaga stiprina apsaugines imuninės sistemos funkcijas kovojant su svetimkūniais. Beta gliukanas padeda leukocitų ląstelėms neutrofilams greičiau nukeliauti į infekcijos vietą ir sustiprina jų poveikį kovojant su bakterijomis, virusais ar kitais mikrobais. "Avižos taip pat mažina cholesterolio kiekį, reguliuoja cukraus kiekį ir puikiai tinka širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Rugpjūčio mėnesį kad ir kasdien rytą galite pradėti dubenėliu viso grūdo avižų košės. Gardinkite ją vitamino C turinčiais serbentais, žemuogėmis, obuoliais. O antinksčius teigiamai veikia cinamonas, juodųjų serbentų lapų arbata, erškėtrožių uogienė ir arbata, čiobreliai, rozmarinai, bazilikai", – sako vaistininkas.

Ypač rugpjūčio mėnesį verta padėti savo kūnui adaptuotis vengiant streso, daugiau laiko aktyviai leidžiant gryname ore, tinkamai maitinantis.

Imunitetas žarnyne

Įrodyta, kad žarnyno mikroflora ne tik puikiai treniruoja imunitetą, bet ir gali turėti teigiamos įtakos saugantis viršutinių kvėpavimo takų ligų, gripo.

"Žmogaus žarnyne gyvena daugybė bakterijų, kurios yra gyvybiškai svarbios. Jos ne tik mūsų suvalgytą maistą padeda suskaidyti iki medžiagų, kurias įsisavina organizmas, bet ir neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms. Kai žarnyno mikroflora gera, lengviau visam organizmui – jis greičiau mobilizuojasi reaguoti ir atlaikyti neigiamus aplinkos veiksnius", – sako M.Lukštaraupis.

Jis siūlo į kasdienį maisto racioną įtraukti įvairių spalvotų daržovių, raugintų produktų, pakankamai skaidulinio maisto.

"Taip užtikrinsite gerųjų virškinimo trakto bakterijų gyvavimą, nes skaidulinėmis medžiagomis vadinamus angliavandenius žmogaus virškinimo trakte skaldo storosios žarnos mikroflora, o ne virškinimo fermentai. Daugiausia skaidulinių medžiagų yra kviečių sėlenose, pupelėse, avietėse, serbentuose, spanguolėse, braškėse, riešutuose, datulėse, džiovintuose abrikosuose, grybuose, avižinėse kruopose.  Skaidulų gausūs visų grūdo duonos gaminiai, viso grūdo makaronai", – sako vaistininkas.

Užtikrinti pakankamą skaidulų kiekį galima ir vartojant skaidulinius maisto papildus.

Sportas ir miegas

Žmogaus organizmo sistemos veikia prisitaikydamos ne tik prie metų laikų, bet ir prie paros laiko. Čia svarbus vaidmuo tenka hormoninei reguliavimo sistemai – kad atsikeltume po nakties miego ir būtume pasiruošę energingai dienai, antinksčių gaminamas kortizolis į maksimalias aukštumas pakyla ryte, apie 7–8 val. Kurį laiką šis hormonas laikosi pike, bet po pietų ima mažėti – taip organizmas ruošiasi poilsiui.

"Svarbu paisyti biologinių paros ritmų ir daug energijos reikalaujančias veiklas planuoti pirmoje dienos pusėje, o vakare turėti laiko atsipalaiduoti, nurimti. Sportuoti taip pat patarčiau ryte, nes aktyvi fizinė veikla vakare alina organizmą ir trikdo miego kokybę. Tai silpnina imuninę sistemą", – pastebi M.Lukštaraupis.

Miegant vyksta daug svarbių procesų. Sumažėjus kortizolio kiekiui, piką pasiekia augimo hormonas, kuris būtinas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems – padeda atkurti pažeistas organizmo sistemas. Taigi miegas ypač svarbus sergant, atsigaunant po ligos, jaučiant tiek fizinį, tiek emocinį nuovargį.

"Miego poreikis gali būti individualus, bet skaičiuojama, kad dienos metu organizmo surinktai informacijai apdoroti vidutiniškai reikia 8 val., vaikams ir paaugliams – 10 val. nakties miego. Tačiau daugiau miego reikia, jeigu sergate, dieną daug sportavote, patyrėte streso. Tokiais atvejais organizmui reikia atkurti pažeistas sistemas, raumenų skaidulas ir pan.", – sako vaistininkas ir priduria, kad svarbu ne tik kiek valandų miegame, bet ir miego kokybė.

Todėl prieš miegą venkime ekranų, ryškios šviesos ir kitokių aktyvių stimuliacijų. Mat svarbiausias yra pats pirmas miego ciklas, kuris ir būna ilgiausias. Norint pailsėti efektyviai, miegoti reikėtų eiti pieš vidurnaktį.

Siekiant palaikyti tinkamą imuninės sistemos veiklą, būtina užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų ir mineralų. Geriausia tai daryti laikantis sezoniškumo ir maisto įvairovės principų.

"Šiuo metu Lietuvoje gausu vietinių uogų, vaisių ir daržovių. Taigi pirmiausia valgykime čia užaugintus produktus, nes kuo jie šviežesni ir įvairesni, tuo didesnė tikimybė gauti pakankamai vitaminų ir mineralų. Žiemą valgykime daugiau raugintų daržovių, o ne atvežtinių egzotinių vaisių. Žiemą paprastai vertingesnės šaldytos daržovės, o ne atvežtinės šviežios parduotuvių lentynose", – sako vaistininkas.


Medžiagos, stiprinančios imuninės sistemos veiklą

Imuninei sistemai ypač svarbūs selenas, magnis, cinkas, geležis, varis, jodas, C, D ir B grupės vitaminai.

Selenas. Dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje, stimuliuoja ir stiprina imuninę sistemą, mažina uždegimus, skatina plaukų augimą, lėtina senėjimą, padeda sumažinti skydliaukės antikūnus.

Seleno yra riešutuose, tunuose, šokolade, kavoje, kiaulių inkstuose, jūrų žuvyse, kiaušinių tryniuose, česnakuose.

Cinkas. Šis mikroelementas padeda stiprinti imuninę sistemą, spartina žaizdų gijimą, lėtina plaukų slinkimą, svarbus nagams ir odai. Cinkas stimuliuoja medžiagų apykaitą, dalyvauja skydliaukės hormonų sintezėje, padeda kovoti su peršalimo ligomis, didina vitamino A veiksmingumą, saugo nuo osteoporozės. Tačiau cinkas mažina geležies ir vario įsisavinimą.

Cinko gausu ėrienoje, veršienoje, austrėse, jaučių kepenyse, krevetėse, silkėje, sūriuose, kruopose, pupinėse daržovėse, riešutuose, moliūgų ir saulėgrąžų sėklose.

Geležis. Geležies trūkumas blogina skydliaukės hormonų sintezę, gali atsirasti anemija, depresija, nusilpti imuninė sistema. Geriausia geležį vartoti su vitaminais C ir E, o kalcis blogina geležies įsisavinimą, todėl rekomenduojama daryti 6–12 valandų pertrauką tarp jų vartojimo.

Geležies gausu špinatuose, moliuskuose, galvijų kepenyse, jautienoje, kiaušinių tryniuose, dilgėlėse, lęšiuose.

Vitaminas C, kitaip vadinamas askorbo rūgštimi. Stiprina kraujagysles, gerina geležies įsisavinimą, padeda pašalinti iš organizmo sunkiuosius metalus, mažina nuovargį, stiprina imunitetą: žmogaus organizme jis didina interferono kiekį kraujyje, saugo ląsteles nuo virusų poveikio ir neleidžia jiems prasiskverbti į vidų.

Žmogaus organizmas vitamino C nesintetina, todėl turime jo gauti su maistu. Tik reikia atsiminti, kad askorbo rūgštis yra nepatvari ir ruošiant maistą nemaža jos dalis suyra. Vitaminas C greitai skyla aukštoje temperatūroje, veikiamas deguonies, saulės šviesos, sunkiųjų metalų. Vitamino C atsargos šviežiuose produktuose mažėja net juos laikant šaldytuve – po trijų dienų švieži žalumynai jame praranda apie 30 proc. vitamino C.

Vitamino C organizmas gaus, jei valgysime raudonų ir geltonų paprikų, lapinių kopūstų, žalių petražolių lapelių, kalafiorų, kopūstų, juodųjų serbentų, žemuogių, obuolių, citrusinių vaisių.


Šiame straipsnyje: imunitetasligosvalgismityba

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių