- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet spalio 29-ąją minima Pasaulinė žvynelinės diena siekiama atkreipti dėmesį į sergančiųjų šia liga problemas, jų gyvenimo kokybę ir socialinę izoliaciją.
Dirba kaip komanda
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje veikiantį Odos ir venerinių ligų poskyrį sudaro stacionaras ir dienos stacionaras, kur teikiamos antrinio ir tretinio lygio paslaugos. Čia gydomi suaugusieji ir vaikai.
Į stacionarą guldomi pacientai, sergantys sunkia žvynelinės forma, kai prireikia komandinio darbo: kelių gydytojų specialistų konsultacijų ir gydymo.
Žvynelinė kartais pažeidžia sąnarius, tad kartu su gydytoju dermatologu dėl paciento gerovės dirba gydytojas reumatologas, gydytojas reabilitologas. Skyriuje atliekamos visos reikalingos procedūros.
Stacionare teikiamos paslaugos būna ypač patogios iš toliau atvykusiems gyventojams, kuriems būna sunku kasdien atvažiuoti į paskirtas procedūras.
Ligoninė įsigijo naujausią Waldmann vietinės fototerapijos sistemą UV182, kuri skiriasi nuo buvusios tuo, kad tai yra lokalios lempos, tad pacientui kliūva mažiau apšvitos UV spinduliais, galima gydyti sunkiai pasiekiamas paciento kūno vietas – delnus, padus, galvos odą.
Sistema pritaikyta ir judėjimo negalią turintiems pacientams.
Nuo diagnozės iki gydymo
Be to, Odos ir venerinių ligų poskyryje tiriamos ir gydomos visos odos darinių ir jų gleivinės ligos, dėl šalutinio vaistų poveikio sukeltos odos patologijos, sisteminių ligų odos apraiškos, nustatomos ir gydomos lytiškai plintančios infekcijos.
Norint patikslinti diagnozę, atliekamos odos biopsijos, gerybinių, ikinavikinių ir navikinių odos ir jos priedų darinių, apgamų diagnostika ir gydymas.
Dienos stacionare teikiama pagalba pacientams, kuriems nebūtinas stebėjimas visą parą. Čia pacientams atliekami tyrimai diagnozei patikslinti, skiriamas kompleksinis gydymas, atliekamos gerybinių ir piktybinių odos ar poodžio darinių operacijos.
Tiek ligoninės skyriuje, tiek Dienos stacionare pacientams odos ligoms gydyti taikoma šiuolaikinė trumpabangė ultravioletinių spindulių fototerapija ir fotochemoterapija.
Žvynelinė – neužkrečiama
Žvynelinė, arba psoriazė, vis dar apipinta daugybe mitų ir baimių, nors informacijos apie šią ligą yra apstu. Kasmetspalio 29-ąją minima Pasaulinė žvynelinės diena siekiama atkreipti į sergančiųjų šia liga problemas, jų gyvenimo kokybę ir socialinę izoliaciją.
Žvynelinė – autoimuninė lėtinė uždegiminė, dažnai paveldima odos liga, pažeidžianti kūno ir galvos odą, nagus.
Ja serga gana daug žmonių visame pasaulyje – apie 125 mln. gyventojų. Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse sergančiųjų skaičius sudaro apie 2–4 proc. populiacijos.
Įrodyta, kad žvynelinė sergančiųjų gyvenimo kokybę pablogina panašiai kaip širdies ligos, cukrinis diabetas ar piktybiniai navikai.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinio ligų departamento Odos ir venerinių ligų poskyrio vedėja gydytoja dermatologė Jolanta Česienė pastebi, kad mitų, susijusių su žvyneline, yra daug ir gana keistų.
Vienas dažniausiai pasitaikančių – žvynelinė yra užkrečiama, tad sergantieji baiminasi dėl galimo aplinkinių atstūmimo. Pašaliniai, pamatę keistas dėmes ant matomų kūno vietų, dažniausiai net nežinodami, kokia tai liga, nusprendžia, kad ji yra užkrečiama.
Netrūksta manančiųjų, kad žvyneline susergama dėl nešvaros, pavyzdžiui, odos žvynai atsiranda dėl neplaunamos galvos.
Žvynelinė kartais pažeidžia nagų plokšteles – jos būna storos ir gelsvos, atrodo, lyg būtųsubadytos, tad aplinkiniai šiuos požymius priskiria nagų grybeliui. Paduodantysis ranką, pamatęs tokį vaizdą ir baimindamasis užsikrėsti, neretai sudvejoja, ar sveikintis.
Išprovokuoja stresas
J.Česienė pasakojo, kad pas gydytoją atėję pacientai dažnai turi savo versiją, kodėl jie susirgo. Ne visos jos turi realų pagrindą. Tačiau visi pastebi, kad žvynelinė užklumpa po patirto streso, artimojo ar darbo netekties, iškilusių santykių problemų.
Jauni žmonės pasakoja susirgę po kokios nors nesunkios ligos, pavyzdžiui, anginos. Gydytoja patvirtino, kad tokiais atvejais jaunuoliai dažniausiai suserga lašine žvynelinės forma. Tuomet bėrimas būna šiek tiek kitoks, nei įprasta: vietoj kietų stambių odos plokštelių bet kurioje kūno vietoje matosi vandens lašiukus primenantys bėrimai, vos pleiskanojantys smulkiais žvyneliais.
Žvynelinė dažniausiai pažeidžia alkūnes, kelius ir plaukuotą galvos odą, tačiau nukentėti gali bet kuri kūno vieta: veidas, delnai, padai, kojų ir rankų nagai. Kai kuriems liga pažeidžia sąnarius – šie skauda, ištinsta, deformuojasi.
Pasak J.Česienės, niežėjimu dažniau skundžiasi tie pacientai, kuriems pažeista galvos oda. Įprastai prie šios ligos prisideda grybelis, kuris priskiriamas antrineiinfekcijai, lydimai niežulio. Taip užsiveda užburtas ratas: kuo daugiau kasoma, tuo daugiau atsiranda žvynelių.
Patiria nepatogumų
Sergantieji žvyneline kasdieniame gyvenime patiria daug nepatogumų, apie kuriuos sveikas žmogus net nesusimąsto.
Kai žvynelinė pasireiškia galvos odoje, žmogui tampa sudėtinga lankytis kirpykloje. Kaskart naujai kirpėjai tenka aiškinti, kuo jis serga ir kad liga nėra užkrečiama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...