- Ieva Žigaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šią savaitę Berlyne ypatingai minėta Pasaulinė kraujo vėžio diena – per ją suteikta neeilinė galimybė pasimatyti pasveikusiems nuo šios ligos ir jų kaulų čiulpų donorams. Į Vokietiją vyko ir ligą įveikęs kaunietis Giedrius Pauža. Pasaulyje tūkstančiai, Lietuvoje šimtai žmonių, atlikus kaulų čiulpų transplantaciją, sėkmingai sveiksta nuo kraujo vėžio, tačiau gydytojai ir pacientai atkreipia dėmesį į būtinybę didinti potencialių donorų skaičių.
Kauniečiui G. Paužai kelionė į Berlyną buvo ypatinga. Čia jis vyko susitikti su žmogumi, kurio dėka šiandien yra gyvas ir sveikas – savo kaulų čiulpų donoru. Prieš trejus metus Giedrius susirgo kraujo vėžiu – ūmine leukemija – ir kaulų čiulpų transplantacija buvo vienintelė galimybė pasveikti nuo netikėtos ir sunkios ligos.
„Pas mus dažnai vartojamas lietuviškas žodis „ačiū“ – tai ausis pripranta. Bet čia jau tikras „ačiū“. Ką gali daugiau pasakyti – nėra žodžių, ką jis padovanojo ir ką turiu“, – sako onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ narys G. Pauža.
Kauniečio susitikimas su savo donoru įvyko Berlyne surengtame Pasaulinės kraujo vėžio dienos minėjime. Tądien pirmą kartą gyvai vienas kitą pamatė dešimt porų – kraujo vėžiu sirgusių kaulų čiulpų recipientų ir jų donorų iš Vokietijos, Lietuvos, Lenkijos, Irano ir Jungtinių Valstijų.
Pagal įstatymus negiminingų kaulų čiulpų donorystė yra anoniminė, po kurio laiko leidžiamas anonimiškas recipiento ir donorų susirašinėjimas, tačiau jų tapatybės, abiems sutinkant, atskleidžiamos tik praėjus keleriems metams po pagijimo. Lietuvio donoras – Šiaurės Vokietijoje gyvenantis 35-erių Markusas Pycha.
„Jau daugelį metų aktyviai sportuoju. Donorystė man buvo tarsi sportinis pasiekimas – norėjau tapti kuo geresniu ir sveikesniu donoru. [...] Negalvojau daug apie tai, kas bus recipientas. Man tik buvo svarbu sužinoti, ar transplantacija pavyko. Šiandien matau, kad Giedrius jaučiasi puikiai – tai man svarbiausia“, – tvirtina M. Pycha.
Vyriškis į Vokietijos registrą užsiregistravo 2011-ųjų sausį, po pusmečio jis buvo pakviestas tapti tuomet jam dar nepažįstamo lietuvio kaulų čiulpų donoru. Vokietijos registras, įkurtas prieš 23 metus, yra didžiausias. Jame – 6 mln. asmenų kraujo duomenys. Iš viso pasauliniame registre yra daugiau nei 20 mln. potencialių kaulų čiulpų donorų.
„Vokietijoje kas 16 minučių kažkas išgirsta kraujo vėžio diagnozę. Tiems, kuriems reikia kaulų čiulpų transplantacijos, donoras randamas devyniais atvejais iš dešimties. Tai puiku, tačiau to negana. Juk mes žinome, kad ši liga, ypač vaikų atveju, pasitelkus transplantaciją yra pagydoma“, – teigia Vokietijos kaulų čiulpų donorystės centro atstovė Sandra Bothur.
Lietuvoje taip pat veikia kaulų čiulpų donorų registras. Šiuo metu jame yra daugiau nei 9 tūkst. asmenų. Gydytojai ir pacientai pabrėžia kuo gausesnio registro būtinybę – mat tikimybė pasveikti nuo kraujo vėžio atliekant kaulų čiulpų transplantaciją priklauso ne tik nuo sergančiojo sveikatos, kraujo ligos būklės, bet ir nuo tinkamo donoro suradimo.
„Mes visą laiką tiriame pacientų artimuosius – brolius, seseris. Jei randame tarp jų tinkamą donorą, darom transplantaciją, naudodami būtent jų kaulų čiulpus. Jei nerandame, tai donorų reikia ieškoti negiminingų donorų registruose. Giminingas donoras tinka tik maždaug kas penktam pacientui, tuo metu visiems kitiems reikia ieškoti negiminingų donorų“, – pasakoja VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas prof. Laimontas Griškevičius.
Lietuvoje nuo kraujo vėžio gelbstinčios kaulų čiulpų transplantacijos atliekamos 15 metų: atvejų skaičiuojama virš tūkstančio, du trečdaliai pacientų yra pasveikę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai4
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių4
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...