Prasta emocinė sveikata

Dar iki pandemijos atlikti tyrimai parodė, kad kas šeštas europietis susidurdavo su psichologinėmis problemomis. Nuvilnijusi COVID-19 banga ir karas Ukrainoje žmonėms sukūrė papildomų iššūkių, dėl kurių emocinė sveikata tapo dar labiau pažeidžiama. Taip pat ir Lietuvoje.

Pasak gydytojų, psichologinis atsparumas yra tiesiogiai susijęs su fiziniu atsparumu ir atvirkščiai. „Matyt, ne kartą teko girdėti pasakymą: „Sveikame kūne – sveika siela“. Tai ne šiaip skambus šūkis. Sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas“, – tvirtina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius.

Jam antrina fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Virmantas Rinkevičius ir sako, kad emocinės, psichologinės ir fizinės sveikatos ryšys yra tiesioginis. Pervargimas, stresas, baimė, nepasitikėjimas savimi gali sukelti aibę fizinės sveikatos pablogėjimo simptomų: nemigą, galvos skausmą, kaklo raumenų įtampą, virškinimo sutrikimų ir kt.

„Žmogus yra proto ir kūno visuma, veikianti kaip gerai subalansuota sistema, vienu metu apimanti tiek fizinius, tiek dvasinius aspektus. Mūsų mintys, nuotaika, elgesys, jausmai ir kūno pojūčiai yra neatsiejamos organizmo dalys. Jos, sąveikaudamos su aplinka, veikia mūsų fizinį kūną“, – aiškino gydytojas.

Deja, emocinių ir psichologinių iššūkių šiuolaikinio žmogaus gyvenime nestinga. Sveikatos priežiūros specialistų teigimu, daugybė žmonių kenčia nuo darbuotojo perdegimo sindromo, nerimo, depresijos, nesugeba sustoti, pailsėti ar tiesiog nieko neveikti. Pastebima, kad dalis žmonių tiesiog nemoka atsipalaiduoti nuo juos supančių problemų.

Nemažai žmonių kamuoja lėtinis nuovargis, neuroziniai sutrikimai, susiję su stresu, somatoforminiai sutrikimai (hipochondrija), įtampos sukelti galvos skausmai ir pokovidiniai liekamieji reiškiniai.

Kaip pagerinti sveikatą?

Pasak A.Balčiaus, Lietuvoje su emocinės sveikatos problemomis susiduriančių žmonių gelbėjimas neretai vis dar yra jų pačių reikalas, o daliai visuomenės psichikos sveikatos tema apskritai yra tabu. Todėl sveikatos specialistai dažniau susiduria su tais, kuriems reikia rimtos pagalbos nei su tais, kurie renkasi ligos prevencijos kelią.

Gydytojo nuomone, Vakarų šalyse žmonės daugiau dėmesio skiria savo psichologinei sveikatai ir tai daro nuolat.

„Lietuvoje mūsų nuo mažumės nemoko atpažinti savo emocijų arba moko netinkamai. Svarbiausia suprasti, kad gerų ar blogų emocijų nėra. Jos daugiau ar mažiau yra įprastos, tik reikia išmokti jas atpažinti ir su jomis susidraugauti. Be to, Vakarų šalyse nėra stigmos kreiptis pagalbos į psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą, o mes, lietuviai, dar vis bijome psichikos sveikatos specialistų, manydami, kad kreiptis į juos yra nenormalu ir gėdinga“, – pastebėjo A.Balčius.

Priklauso nuo žmogaus

Tokiai nuomonei pritaria ir V.Rinkevičius, kurio manymu, lietuviams dar reikia pasistengti suprasti, kad tik pats žmogus gali sustoti, skirti laiko sau, savo pomėgiams ir poilsiui.

Sveikatos specialisto teigimu, žmonių požiūris į rūpinimąsi savo emocine ir fizine sveikata Lietuvoje keistųsi sparčiau, jei adaptuotume kitose šalyse sėkmingai taikomus modelius. Pavyzdžiui, Vokietijos, kur valstybė žmonėms kompensuoja ne tik reabilitacijos, bet ir medicininės prevencijos paslaugas, padengiant jas valstybinio draudimo lėšomis.

Anot pašnekovų, kol tokių sprendimų mūsų valstybė nėra priėmusi, žmonės turi patys daugiau dėmesio skirti sveikatai gerinti ir ligų prevencijai. Tai padaryti galima ne tik lankantis gydymo ar sveikatinimo įstaigose, bet ir į gyvenimą įtraukiant nesudėtingų, tačiau didelį poveikį darančių įpročių.

Gydytojai įvardijo septynis įpročius, padedančius pagerinti emocinę ir fizinę sveikatą.

1. Pakankamai miegoti. Tyrimai rodo ir sveikatos specialistai visame pasaulyje teigia, kad daugumai suaugusiųjų per parą reikia 7 valandų ar daugiau kokybiško miego. Be to, svarbus ne tik bendras miego valandų skaičius, bet ir miego grafikas. Kitaip tariant, geriausiai pailsima tuomet, kai einama miegoti ir keliamasi kasdien tuo pačiu laiku.

2. Valgyti įvairų maistą. Valgant įvairius maisto produktus iš 5 pagrindinių maisto grupių (vaisiai, daržovės, grūdiniai patiekalai, baltyminis maistas ir pieno produktai), organizmas aprūpinamas įvairiomis maistinėmis medžiagomis ir mažinama ligų rizika. Įvairių maisto produktų vartojimas taip pat padeda mitybą išlaikyti skirtingų skonių ir tekstūrų.

3. Nepersivalgyti. Žmogus turėtų suvartoti tiek kalorijų, kiek jų išeikvoja fizinis aktyvumas arba išsiskiria iš organizmo. Sveikatos specialistai yra nustatę, kad vidutiniškai kalorijų dienos norma vyrui yra 2,5 tūkst., o moteriai – 2 tūkst. kalorijų. Viršijus šią ribą, ima didėti kūno svoris, nutunkama. To išvengti galima mažinant porcijas, maistą patiekiant mažesniuose induose, valgant be pašalinių dirgiklių, tokių kaip įjungtas televizorius.

4. Reguliariai mankštintis. Tarp sveikatos specialistų priimta manyti, kad žmogus per dieną turėtų bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos. Norint mažinti kūno svorį arba pasiekti tam tikrus kūno rengybos tikslus, sportuoti teks daugiau. Tiesa, kasdienis fizinis aktyvumas gali padidėti ir be sporto klubo. Didelių pokyčių gali atnešti nedideli dienos ritmo ir įpročių pokyčiai. Pavyzdžiui, jei yra galimybė, į darbą eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu, o ne automobiliu; važiuojant viešuoju transportu, išlipti stotele ar dviem anksčiau ir likusį atstumą nueiti pėsčiomis; vengti liftų ir rinktis laiptus.

5. Nerūkyti. Eurostato duomenimis, Lietuvoje vis dar rūko apie 20 proc. gyventojų. Jie, juokais sakant, gali būti vadinami paskutiniais šio sveikatai akivaizdžiai žalingo įpročio mohikanais. Rūkymas ne tik sukelia vėžį, didina širdies ligų, insulto, plaučių ligų, diabeto, lėtinio bronchito, tuberkuliozės, tam tikrų akių ligų ir imuninės sistemos problemų riziką, bet ir gali nulemti vaikų sveikatą. Naujausi tyrimai rodo, kad rūkymas gali pakenkti žmonių sveikatai ir po dviejų kartų, t.y. jūsų anūkams.

6. Alkoholį vartoti saikingai arba visai jo atsisakyti. Tyrimai rodo, kad reguliarus, gausus alkoholio vartojimas sujaukia smegenyse veikiančius cheminius procesus, būtinus gerai psichikos sveikatai. Tad, nors išgėręs žmogus gali jausti atsipalaidavimą, ilgainiui alkoholis daro neigiamą įtaką psichikos sveikatai ir gali sukelti depresijos ir nerimo jausmą, taip pat didina stresą. Mažinti alkoholio vartojimą gali padėti įvairūs iššūkiai, kviečiantis blaiviam išbūti 30, 60 ar 90 dienų. Be to, labai praverčia ir draugų ar šeimos narių palaikymas, neretai tampantis paskatinimu.

7. Mažinti stresą. Tyrimai rodo, kad nekontroliuojamas ilgalaikis stresas gali tapti daugelio sveikatos problemų priežastimi. Laiku nesusirūpinus, dėl streso žmogų gali imti kamuoti aukštas kraujospūdis, širdies ligos, nutukimas ir diabetas. Naudinga mokytis atsipalaiduoti, išbandyti kvėpavimo ar meditacijos pratimus, jogą, plaukimą arba tiesiog laiką leisti gamtoje, užsiimti kita patinkančia veiklą, kuri padeda susikoncentruoti, užsimiršti ir mėgautis akimirka.