Karštoji linija – 1808. Paskambinus šiuo numeriu buvo galima užsisakyti pavėžėjimą. Žmogus būdavo nuvežamas į gydymo įstaigą ir parvežamas atgal į namus.

Dabar – vienas neigiamas atsakymas po kito. Paskambinęs žmogus išgirsta, kad pavėžėjimo gauti nebegali. Taigi, karštoji linija, panašu, „įkaito“ dar labiau.

„Pokalbiai labai sudėtingi – su nepasitenkinusiais pacientais, kurie ir verkdavo, ir pykdavo, ir keikdavosi. Buvo visokių skambučių“, – pasakojo karštosios linijos 1808 koordinatorė Neringa Pakarskienė.

Anot pašnekovės, dabar pavėžėjimo paslauga teikiama tik gulintiems pacientams ir transplantacijų pervežimams. Visi kiti iš sąrašo išbraukti.

Paslaugoms nelieka pinigų.

„Visi kiti – ir su neįgaliojo vežimėliais, ir kiti – nebevežami nuo birželio 8 d. Paslaugoms nelieka pinigų“, – teigė N. Pakarskienė.

Pacientų pavėžėjimo paslauga Lietuvoje pradėjo veikti pernai liepą. Bandomieji pavežimai vyko dar 2023 metais – pirmasis pradėjęs Jurbarkas mirgėjo nuo dėmesio.

Paslauga buvo pristatyta su tuomečiu sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. Pavėžėjami turėjo būti skirti ir sunkiai besiverčiantiems senjorams nuo 75 metų.

Metai apsisuko ir paslauga dalinai stabdoma.

„Viskas būtų gerai su tuo projektu, jeigu jis būtų padengtas pinigais“, – tikino Greitosios pagalbos darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Anot dabartinės valdžios, deja, buvusios vadovybės suplanuotas finansavimas šiai paslaugai buvo nepakankamas. Skirta per mažai lėšų, neįvertinus paslaugos apimčių – kone devyni milijonai eurų vien šiems metams ištirpo greičiau nei tikėtasi.

„Finansavimo trūkumas mus vertė daryti keitimus“, – aiškino sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Pokyčių dokumentas dar derinamas, bet žinia šiai dienai aiški.

„Mieste paslauga nebus teikiama niekam, išskyrus gulinčius pacientus“, – tvirtino L. Vaidelienė.

Ministerija dar pavasarį skelbė pastebėjusi ydą: daugiausia pavėžėjimu naudojosi didžiųjų miestų gyventojai, kur transporto infrastruktūra ir taip pakankamai išvystyta.

„Vietoje to, kad naudotųsi regionų gyventojai, didžiąja dalimi ją, kaip „Bolto“ paslaugą, naudojo didžiųjų miestų gyventojai“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Marija Jakubauskienė / D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Kas mažiausią poreikį turėjo, tie daugiausia ir pasinaudojo“, – pridūrė J. Keburienė.

Profsąjunga teigia, kad idėjos sumanytojai patys leido taip įvykti – periferijos gyventojai taip ir liko periferijoje, nes jų neišskyrė, kaip prioritetinės grupės.

„Nekursuoja autobusai, nėra galimybės nuvykti į gydymo įstaigą. Ten pavėžėjimas turėjo būti vykdomas, bet nebuvo saugiklių, kurie būtų suveikę. Tada lėšos būtų sutaupytos, o paslaugą gavę daugiau gyventojų“, – kalbėjo J. Keburienė.

„Nepastebėjome piktnaudžiavimo“, – tikino karštosios linijos 1808 koordinatorė.

Baksnojama į miestiečius, kurie neva ištaškė paslaugos pinigus. Vilniuje kalbinta Bočių bendrijos pirmininkė sako, kad būtų naudojęsi, tik niekas apie tokią paslaugą nežinojo.

Pirmininkė tikina: iš gausaus pažįstamų būrio nė vienas ja nepasinaudojo.

„Žmonės sėda į troleibusus ir nuvažiuoja. Skelbiama, kad dėl didelio antplūdžio tenka riboti. Čia jų sava buhalterija“, – aiškino Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė.

Profsąjunga rodo pirštu į socialinės globos namus.

„Kas vykdė paslaugas – socialinės globos namai. Jie turėjo išvystytą infrastruktūrą ir pirmieji sužinojo, kad nereikės vežti. Jie daugiausia paslauga ir pasinaudojo“, – tvirtino J. Keburienė.

Nuo birželio ministerija ieškojo finansavimo, šiek tiek pinigų pritraukė. Todėl žada, kad paslauga bus teikiama trims pacientų grupėms: savarankiškai judėti negalintiems, transplantacijų pervežimams ir onkologiniams pacientams.

Laimutė Vaidelienė / M. Ambrazo / ELTOS nuotr.

„Nepriklausomai nei nuo ekonominės situacijos, nei nuo amžiaus. Mūsų darbo grupė nusprendė, kad tai yra pirmoji grupė, kuria reikia pasirūpinti“, – teigė L. Vaidelienė.

Karštosios linijos koordinatoriai sako, jog ateityje situacija gali keistis, todėl pacientams rekomenduojama sekti informaciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

„Paslauga labai reikalinga, ypač rajone. Labai tikimės, kad finansavimas bus atnaujintas po Naujųjų metų, bet į šį klausimą dabar negaliu atsakyti“, – kalbėjo karštosios linijos 1808 koordinatorė.

„Pusę milijono gyventojų vežti reikia didelių resursų. Abejoju, ar jie bus numatyti“, – sakė sveikatos apsaugos viceministrė.

Anot specialistų, sumažinus pavėžėjimo paslaugas, krūvis gali kristi ant greitosios pagalbos darbuotojų pečių, nes žmonės dėl pavėžėjimo skambins tiesiai greitajai.